hemostãzė (hemo… + gr. stasis – sustojimas), organizmo reakcijų, stabdančių kraujavimą, kompleksas. Susijusi su antikoaguliacine (neleidžia kraujui sukrešėti kraujagyslėse) ir fibrolizine (šalina kraujo krešulius) sistemomis. Hemostazėje dalyvauja kraujagyslės sienelė, kraujo kūneliai ir kraujo plazmos krešėjimo veiksniai. Kraujagyslės sienelėje gaminamos ją skatinančios ir kraujo sudėtį palaikančios skystos būsenos medžiagos. Pažeista kraujagyslė refleksiškai traukiasi. Dėl to silpnėja kraujavimas. Ši reakcija trunka 30–90 sekundžių. Prie pažeistos vietos prilimpa trombocitai – prasideda jų agregacija. Ją skatina adenozindifosfatas (ADP) ir tromboksanas A2. Iš pradžių trombocitų agregacija nepatvari (grįžtama). Susidarius nedideliam trombino kiekiui ji tampa patvari (negrįžtama). Toliau vyksta klampi trombocitų metamorfozė, retrakcija ir susidaro vadinamasis baltasis krešulys, užkemšantis pažeistą kraujagyslę. Kraujavimas, jeigu jis silpnas, gali sustoti. Toks kraujavimo stabdymo būdas vadinamas pirmine hemostaze, ji trunka apie 3 minutes. Kartu vyksta ir kraujo krešėjimas – antrinė hemostazė, kurioje dalyvauja kraujo plazma, trombocitai ir kraujo kūneliai. Tai sudėtingas fermentinis procesas, kuris prasideda nuo XII faktoriaus aktyvinimo. Kraujo plazmoje esantis fibrinogenas virsta fibrinu sudarydamas fibrino siūlų tinklą, į kurį patenka kraujo kūneliai ir susidaro krešulys. Antrinė hemostazė trunka 6–8 minutes. Iš pradžių krešulys būna purus, netvirtas, vėliau traukiasi, tvirtėja. Reakcija trunka 55–85 minutes, prasideda fibrinolizė. Kai kraujuoja stambios arba labai pažeistos kraujagyslės, natūralios hemostazės nepakanka, taikomi chirurginiai kraujavimo stabdymo metodai.
2082