Hennenbergerio žemėlapiai

Hennenbergerio žemėlapiai (Hènenbergerio žemlapiai), Prūsijos žemėlapiai. Sudaryti C. Hennenbergerio. Braižyti padėjo sūnus Hansas. C. Hennenbergeris medžiagą žemėlapiams rinko nuo 1569 keliaudamas (Prūsijos kunigaikščio lėšomis) po buvusią Prūsą ir Mažąją Lietuvą; ankstesni žemėlapiai sudaryti, anot sudarytojo, daugiau pasityčiojimui negu krašto garbei. C. Hennenbergeris 1576 sudarė veikalo Prūsija yra prūsų kraštas (Prussiae das ist Landes zu Preussen) žemėlapį Didžioji Prūsų krašto lenta, arba žemėlapis (Preussische groesse Landtaffel oder Mappen). Šis Prūsijos žemėlapis (vėliau autorius jį vadino Didžiuoju Prūsijos žemėlapiu) – pirmas stambaus mastelio (1:370 000) to krašto kartografijos darbas. 1584 veikalo priede yra žemėlapis Prūsijos kraštas, suskirstytas pagal senuosius vietovardžius, vandens telkinius, upes, jūras.

Naujos redakcijos 1595 žemėlapis pavadintas Tiksliu Prūsijos žemėlapiu (Prussia accurate descripta). Jame pažymėta ~1000 upių ir upelių, daugybė ežerų, svarbiausios pelkės, didžiausios girios, >1000 gyvenviečių; iš Prūsijos 11 žemių nurodyta 8 (užrašai lotynų kalba). Išvardyti Prūsijos kaimynai, tarp jų Žemaitija, Sūduva ir Lietuva (Didžioji Lietuva). Detaliai pavaizduota Klaipėdos sritis su baltų žemėmis Mėguva, Pilsotu, Karšuvos vakarine ir Skalvos šiaurine dalimis.

Iš kitų to meto Europos kartografų darbų Henenbergerio žemėlapiai išsiskyrė tikslumu, išsamumu. Pagal juos parengti vėlesni Prūsijos žemėlapiai buvo populiarūs iki 17 a. vidurio. Originalių Henenbergerio žemėlapių 3 egzemplioriai saugomi Prūsijos kultūros paveldo valstybinėje bibliotekoje Berlyne, 1 egzempliorius – Greifswaldo universiteto Geografijos institute.

415

2603