Bergson Henri (Anri Bergsònas) 1859 10 18Paryžius 1941 01 04Paryžius, prancūzų filosofas. Intuityvizmo pradininkas. Moralinių ir politinių mokslų akademijos narys (1901) ir prezidentas (1915). Prancūzų akademijos narys (1918). 1881 baigė Paryžiaus universitetą (filosofiją). 1900–21 dėstė Collège de France.
Kintamumo filosofija
Veikale Apie tiesioginius sąmonės duomenis (Essai sur les données immédiates de la conscience 1889, fragmentas lietuvių kalba 1991) atsispindi H. Bergsono filosofijos pagrindinis principas, kad pasaulis yra vientisų sąmonės procesų visuma. Savo filosofinę koncepciją H. Bergsonas pavadino kintamumo filosofija. Naujosios metafizikos išeities taškas – tiesioginė patirtis. Jo teigimu, žmogus negali racionaliai suprasti tikrovės vienumo bei dinamiškumo. Intuiciją laikė vieninteliu filosofijos metodu, leidžiančiu suvokti gyvenimo esmę tiesiogiai.
Henri Bergson
Gyvenimas kaip kūrybinis procesas
Gyvenimą H. Bergsonas suprato kaip kūrybinį procesą, kurį palaiko naujomis formomis besiskleidžiantis gyvybės impulsas (élan vital). Protas, kuriuo remiasi gamtamokslis tyrimas, nepajėgia suprasti to, kas gyva, nes yra statiškas, abstrahuojantis, izoliuojantis ir priešingas gyvenimo dinamiškumui bei unikalumui.
Laiko samprata
H. Bergsonas pateikė laiko kaip trukmės (durée) koncepciją, prieštaraujančią kiekybinei gamtamokslio laiko sampratai. Trukmė suvokiama vidiniu išgyvenimu, atitinkančiu sąmonę. Laikiškumas yra visų sąmonės procesų bei vaizdinių savybė. Trukmė lemia nuolatinį kūrybinį atsinaujinimą. Kūrybinis impulsas galimas tik lavinant intuiciją, kuri jungia instinktą bei intelektą.
Visuomenė ir dorovė
Skyrė dvi visuomenės bei dorovės formas – uždarą ir atvirą. Uždaroje visuomenėje tam tikrų normų sistema (laikoma dorove) primetama individui. Atvira visuomenė pagrįsta laisve, meile, pavyzdžiu.
Įtaka
H. Bergsono filosofija turėjo įtakos personalizmui, egzistencializmui.
Kiti veikalai
Dar parašė veikalus Materija ir atmintis (Matière et mémoire 1896), Juokas (Le Rire 1900, lietuvių kalba 2014), Kūrybinė evoliucija (L’Évolution créatrice 1907, lietuvių kalba 2004), Dvasinė energija (L’Énergie spirituelle 1919), Trukmė ir vienalaikiškumas (Durée et simultanéité 1922), Du moralės ir religijos šaltiniai (Les Deux Sources de la morale et de la religion 1932, fragmentas lietuvių kalba 1974), Mintis ir judėjimas (La Pensée et le Mouvant 1933, fragmentas lietuvių kalba 1973).
Apdovanojimai
Nobelio literatūros premija (1927).
2579