Focillon Henri (Anri Fosijònas) 1881 09 07Dijon 1943 03 03New Haven, prancūzų meno istorikas. Studijavo filologiją Aukštojoje normalinėje mokykloje Paryžiuje, vėliau Bourges’o ir Chartres’o universitetuose. Nuo 1913 Liono universiteto, nuo 1925 Sorbonos, nuo 1938 Prancūzijos kolegijos profesorius. Nuo 1940 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose; dėstė Yale’io universitete New Havene, Dumbarton Oakso koledže Vašingtone. Gilinosi į viduramžių meną, raižybos istoriją, budizmo dailę, naujausiųjų laikų tapybą. Dailėtyroje plėtojo formalųjį metodą; dailės istoriją aiškino kaip imanentinę materijos, sąmonės, erdvės ir laiko formų kaitą. Parašė knygas: Benvenuto Cellini (1910), Hokusaï (1914), Giovanni-Battista Piranesi (1918), Budistinis menas (L’Art Bouddhique 1921), Rafaelis (Raphael 1926), XIX ir XX a. Europos tapybos istorija (Histoire de la peinture en Europe aux XIXe et XXe siècles 1927–1928), Formų gyvenimas (La Vie des formes 1934), Romanikos ir gotikos viduramžiai (Le moyen‑âge romain et gothique 1937), Vakarų menas (Art d’Occident 1938). H. Fosillono mokslinė veikla ir idėjos turėjo įtakos dailės istoriko J. Baltrušaičio meno istorijos tyrinėjimams. Veikia H. Fosillono draugijos: Société Henri Focillon (Prancūzijoje), Henry Focillon Society of America (Jungtinės Amerikos Valstijos).
2972