Leavitt Henrietta Swan (Henrieta Svon Lèvit) 1868 07 04Lancaster (Masačusetso valstija) 1921 12 12Kembridžas (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų astronomė.
1886–88 studijavo Oberlino koledže (Ohajo valstija), vėliau – moterų laisvųjų menų (dabar Radcliffeʼo) koledže Kembridže, jį baigė 1892. Susidomėjusi astronomija nuo 1895 savanoriavo Harvardo observatorijoje, nuo 1898 joje dirbo E. Ch. Pickeringo asistente (susirgo sunkia liga ir liko kurčia), 1921 Žvaigždžių fotometrijos skyriaus vadovė.
Nuo 1902 tvarkė fotoplokštelių su žvaigždžių nuotraukomis katalogą. Atrado per 1700 kintamųjų žvaigždžių (daugiausia Magelano debesyse pagal Arecibo observatorijoje darytas nuotraukas). Kurdama naujus analizės metodus ji nustatė jų dydžius, sukūrė antrines standartines etaloninių žvaigždžių sekas, kurios buvo pritaikytos dangaus astrografiniam žemėlapiui kurti. H. S. Leavitt sukurta sistema buvo plačiai naudota tol, kol patobulėjus technologijoms tapo įmanoma atlikti daug didesnio tikslumo fotoelektrinius matavimus. 1912 atrado ryšį tarp cefeidžių šviesio kitimo periodo ir šviesio (ilgesnio periodo cefeidės yra šviesesnės). Šis sąryšis plačiai naudojamas nustatant atstumus iki galaktikų (iki apie 20 Mpc). Nors mokslininkė nesulaukė tinkamo pripažinimo, jos atradimu pasinaudojęs E. P. Hubbleʼis įrodė, kad Visata plečiasi. 1925 H. S. Leavitt kandidatūrą norėta teikti Nobelio fizikos premijai gauti, tačiau paaiškėjo, kad mokslininkė jau mirusi.
Henrietta Swan Leavitt
2005 išleista H. S. Leavitt biografija Ponios Leavitt žvaigždės (Miss Leavittʼs Stars, autorius Georgeʼas Johnsonas).
Jos vardu pavadintas krateris Mėnulyje ir asteroidas nr. 5383, t. p. teleskopas McDonaldo observatorijoje.