Sørensen Henrik Ingvar (Henrikas Ingvaras Siòrensenas) 1882 02 12Fryksände (Värmlando lenas, Švedija) 1962 02 24Oslas, norvegų tapytojas. Dailininkų grupuotės Lysaker narys. 1904 ir 1906–1907 studijavo Karališkojoje piešimo mokykloje Christianijoje (dabar Oslas), 1905–1906 Colarossi akademijoje Paryžiuje, 1908 ir 1910 – pas H. Matisse’ą. Patyrė fovizmo, ekspresionizmo įtaką, gilinosi į moderniosios tapybos metodus. Daugiausia tapė romantinės nuotaikos, ekspresyvios tapysenos peizažus, dažniausiai su žmonių figūromis. Būdinga vienišumo, nerimo, karo temos, liaudies meno motyvai; realistinė modeliuotė derinama su dekoratyvumu. Kūrybos vėlyvuoju laikotarpiu nutapė psichologinių portretų ir figūrinių paveikslų (Gudruna prie durų 1917), religinės tematikos kūrinių (Golgota, Pieta, Pragaras, visi 1925), pasižyminčių įtaigia spalvų ir formų ekspresija, savita stilizacija. 3–4 dešimtmetyje Telemarko regione nutapytų peizažų stilistika (Iš Hjartdalio 1925, Bøverdalenas 1933) turėjo įtakos E. Muncho kūrybai. Dekoravo visuomeninių pastatų interjerų (altorių paveikslai Linköpingo, Švedija, katedroje, 1934, sienų tapyba Oslo rotušėje, 1950). Iliustravo knygų (R. Jølsen Brukshistorier 1938). 1973 atidarytas H. I. Sørenseno muziejus Holmsbu (Buskerudo fiulkė), 1991 – muziejus ir galerija Smørkleppe (Telemarko fiulkė).
2648