Visnapuu Henrik (Henrikas Vsnapū) 1890 01 02Leebiku vlsč. (Viljandimos apskr.) 1951 04 03Long Islando sala, estų rašytojas. Vienas žymiausių 20 a. pirmos pusės estų poetų. Nuo 1917 Tartu universitete studijavo istoriją ir filologiją, dirbo žurnalistu. 1917–19 priklausė modernistų literatūrinei grupuotei Siuru. Dalyvavo Estijos nepriklausomybės kovose. 1922 studijavo Berlyno universitete. 1923 grįžo į Estiją, leido žurnalą Varamu. 1928 bendradarbiavo J. Tysliavos redaguojamame žurnale MUBA. 1941–44 Talino dramos teatro dramaturgas. 1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas.
Henrik Visnapuu
Ankstyvojoje poezijoje (rinkiniai Amores 1917, Sudie, Ene / Jumalaga, Ene 1918, Sidabriniai varpeliai / Hõbedased kuljused, Viduržiemis / Talihari, abu 1920) vyrauja meilės tema, intymi, elegiška nuotaika. Rinkiniuose Titnagas (Ränikivi 1925), Marijos žemės dainos (Maarjamaa laulud 1927), Stabai (Puuslikud 1929), Vėjo sietas (Tuulesõel 1931) atsispindi tikrovės ir idealo nesuderinamumas; ryšku vokiečių ekspresionizmo įtaka. Rinkiniuose Saulė ir upė (Päike ja jõgi 1932) ir Dvi pradžios (Kaks algust 1940) perteikta gamtos grožis, gimtųjų namų ilgesys. Eiliuotame romane Šėtono šešėlis (Saatana vari 1937) derinami publistiniai ir meilės motyvai. Rinkinių Šiaurės šviesa (Põhjavalgus 1938) ir Vėjo motina (Tuule-ema 1942) poetiniai kūriniai artimi estų legendoms ir baladėms, aprašomi istoriniai įvykiai, būdinga tragizmas, mistiniai, romantiniai motyvai. Rinkiniams Protėvių kapai (Esivanemate hauad), Vėjuota kelionė (Tuuline teekond, abu 1946), Ad Astra, Periheel. Ingės knyga (Periheel. Ingi raamat, abu 1947), Mare Balticum (1948), Paukščių takas. Klajonių knyga (Linnutee. Rännuraamat 1950) būdinga tėvynės nostalgija, skaudūs prisiminimai; yra politinės publicistikos temų. Parašė pjesių, esė, prisiminimų, literatūrinės kritikos straipsnių.
1556