Heñrikas (lot. Henricus, suom. Heikki, šved. Henrik), Heñrikas Upsaliẽtis 12 a. pradžiaAnglija apie 1160prie Köyliö (Kjulo) ežero (Suomija), palaidotas Nousiainene (Nousis, Suomija), vyskupas. Švedų ir suomių krikštytojas. 1152 konsekruotas vyskupu. 1153 kartu su popiežiaus legatu kardinolu Nicholu Breakspearu (vėliau popiežius Hadrijonas IV) atvyko į misijas Švedijoje. 1156 konsekravo Švč. Mergelės Marijos katedrą Uppsaloje. Apie 1157 kaip karaliaus Eriko IX patarėjas atvyko į Suomiją. Karaliui išvykus pasiliko Turku (Åbo) apylinkėse – pirmuosiuose Suomijos evangelizacijos židiniuose – skleisti krikščionybės. Pagonio nužudytas. Formaliai kanonizuotas nebuvo, bet įsigalėjus krikščionybei pradėtas gerbti (Švedijoje šventė – sausio 19, Suomijoje – sausio 20 ir birželio 18). Henriko kultas Skandinavijos kraštuose sustiprėjo 16 a.; Vazų laikais gerbtas ir kai kuriose Abiejų Tautų Respublikos vyskupijose.
2452