Henrikas Čerapas
Čẽrapas Henrikas 1952 01 13Papilė, lietuvių tapytojas. Neoekspresionistas. Grupės Angis narys (1990–2010). 1974–78 mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, 1980–87 – Lietuvos dailės institute. 1995–2017 dėstė Vilniaus dailės akademijoje; nuo 2013 profesorius.
Kūryba
H. Čerapo kūriniai iš lietuvių neoekspresionistinės tapybos išsiskiria nuoseklia modernistinės plastikos principų analize ir novatoriškais tapybiniais sprendimais. Autobiografinių vaizdinių pagrindu tapytojas plėtoja savitą egzistencinės tematikos monochrominę tapybą.
Ankstyvieji tapytojo paveikslai – natūros vaizdų (ypač rudens peizažo, daiktų ir figūrų prieblandoje) studijos; tapybinių ieškojimų atspirtis – V. Eidukevičiaus tapyba. Ilgainiui H. Čerapas apsistojo ties kameriniais motyvais, daugiausia natiurmortais interjere. Natūros vaizdas čia supaprastintas, meditatyvus, ištirpęs šviesoje, pilkšvų tonų gamoje, susintetintas iki ženkliško pavidalo (Vakaro mazochizmas 1988) ir abstrahuotų vieno motyvo variacijų (serija Alijošiai 1988–90).
1990–97 susiformavo H. Čerapo individualaus stiliaus bruožai: ekspresyvus piešinys su natūraliais dažo nuvarvėjimais ant neliesto arba jau ištapyto drobės ploto (A. Giacometti įtaka); stiprus juodų dažų, gesto poveikis (tapyba ir piešiniai Papilės motyvais Prarastos formos, 1990–91). Monumentali, tūriška, turtingo tapybinio paviršiaus plastika, artima informel, labiausiai atsiskleidžia serijoje Dirvonai (1990–95). Šiuo laikotarpiu H. Čerapo tapybos sampratą papildo ir paveikslo kaip objekto aspektas – menininkas pradėjo kurti trimatę grubiai aptašytų ir aptapytų formų medžio plastiką (kartu su tapyba eksponuota individualiose parodose Amžinybės fragmentai 1991, Transformatoriai 1994, Tapyba kaip skulptūra 1996).
H. Čerapas. Gelžkelis Papilėje 2000 (aliejus, 2000; © LATGA, 2020)
Nuo 1997 H. Čerapas perėjo prie didesnio formato drobių, figūriniai elementai čia raiškesni, asociatyvūs (serija Gelžkeliai ir Galvos 1997–2007). Daugiasluoksnėse drobėse atsikartoja vizionieriški gimtinės motyvai, supinti su esamo laiko, paties tapytojo tapatybės refleksijomis. Šių kūrinių plastika grubesnė, naudojamos netapybinės medžiagos (statybiniai, spaudos dažai, asfaltinė derva), tekstinės užuominos (paties tapytojo parašas arba roko dainų pavadinimų užrašai ant drobių; Railway to Heaven, I liked!, abu 2006). Natūraliai nuvarvėję dažai veikia kaip savarankiškas paveikslo dėmuo, kelia tūriškumo įspūdį (Didysis Penktadienis 2007).
Nuo 2010 H. Čerapas kuria itin didelio mastelio abstrahuotus gestinės tapybos paveikslus, naudodamas intensyvią spalvą, tapymo energetiką, taktilinius ir dekoratyvius efektus išgauna tapybinio paviršiaus vibracijas ir spalvos tembro įspūdį (Meilės darželiai 2010–13). Nuo 2016 tapo nusistatyto dydžio monumentalių drobių serijas. Jose varijuoja juoda spalva, plačiomis juostomis arba stačiakampiais plotais, vertikalių brūkšnių ritmika, jų sekomis. Tokia redukuota plastika siekiama maksimalios tapybinio veiksmo ir laikiškumo patyrimo sutapties, spontaniško jos įspaudo dažo materijoje, abstrakčia forma kuriamas autobiografinis naratyvas. Serijų struktūrinė dominantė – vertikalė (dangaus reginio simbolis), tapybiniai leitmotyvai – peizažinio vaizdo sanklodos (žemės atodangos, geležinkelio pabėgiai, upės slenksčiai, trobesių sienojai), gimtinės vaizdiniai. Svarbesnės serijos: Live (2014–16), Les Exercices (2016–17), Aftermath (2017–19), Ventos dainos (2019–22), Papilės kooperatyvo sandėlio Memorialas (2021–23).
H. Čerapas. Tamsoje einantis (iš serijos Aftermath; aliejus, 2019, © LATGA, 2020)
Parodos
Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; individualios Vilniuje (1989, 1991, 1993, 1994, 1996, 2002, 2004, 2007, 2010, 2011, 2016, 2022, 2024), Ardèche (prie Paryžiaus, 1992), Kaune (1997, 2001, 2014, 2019), Plungėje, Palangoje (abi 2002), Krokuvoje (2017), Akmenėje (2020).
Nuo 2000 individualias parodas H. Čerapas dažniausiai pristato kaip etapines kūrybos proceso apžvalgas, akcentuoja autobiografiškumą: Tapyba. Galvos (2004), Ten Years After (2007), Dirvonai, 1990–1995 (2016; visos Vilniuje), Vienas kelyje (2014), Aftermath (2019; abi Kaune).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje.
2648
L: Henrikas Čerapas. Aftermath / sud. A. Kulbytė Vilnius 2019.