Cparis Henrikas 1941 12 31Labardžiai (Rietavo valsčius), lietuvių scenografas. 1969 baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–2005 dirbo dailininku Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (1983–99 vyriausiasis dailininkas). 1976–82 vadovavo Lietuvos dailės instituto Scenografijos studijai. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje; surengė apie 40 individualių parodų.
H. Ciparis. G. Puccini operos Sesuo Andželika scenovaizdžio ir Karalienės kostiumo eskizai (© LATGA, 2020)
Sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų apie 60 spektaklių Klaipėdos dramos (Nebylys 1970, pagal J. Tumą‑Vaižgantą, J. Grušo Barbora Radvilaitė 1973), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto (V. Klovos Ave vita, G. Verdi Traviata, su E. Renteriu, abu 1974, J. Bašinsko Užkeiktieji vienuoliai 1984, V. Bellini Norma 1987, J. Karnavičiaus Gražina 1990, A. Glazunovo Raimonda 1991, W. A. Mozarto Pagrobimas iš seralio 1996, Ch. Gounod Faustas 1998, G. Puccini Sesuo Andželika 2001, G. Rossini Sevilijos kirpėjas 2004), Erfurto operos (P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas 1977), Klaipėdos muzikiniame (I. Stravinskio Edipas Karalius 1997, G. Bizet Karmen 1998), Lietuvos rusų dramos, Kemerovo operetės teatruose.
Apipavidalino Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros sezonų Trakų pilyje spektaklius (V. Klovos Pilėnai 2001, G. Donizetti Liučija di Lamermur 2002). Scenovaizdžiai raiškios plastikos ir faktūros, dinamiški. Operų scenovaizdžiai pasižymi dekoratyviniu ekspresyvumu, istorinių motyvų stilizacija. Apipavidalino daugiau kaip 280 jubiliejinių renginių (Vilniaus 650 m., Vilniaus universiteto 400 m., Pirmosios lietuviškos knygos 450 m., Tautinės giesmės 100 m. minėjimus), koncertų (dainų šventes 1980, 1985), suvažiavimų (Sąjūdžio Steigiamąjį 1988). Sukūrė tapybos ciklų (Lietuvos kančia 1996, Requiem 2002, Gyvenimo kelias 2008), plakatų, knygų iliustracijų. Kūrinių turi Lietuvos ir Europos muziejai.
924