Henrikas I (rankraščio Cotton Claudius D. VI miniatiūra, 13 a., Britų biblioteka)
Heñrikas I (Henry I) 1069Selby (Jorkšyro grafystė, Anglija) 1135 12Lyons-la-Forêt (Normandija, 1136 01 03 palaidotas Readingo abatijoje, Didžioji Britanija), Anglijos karalius (1100–35), Normandijos kunigaikštis (1106–35). Vilhelmo I Užkariautojo jauniausias sūnus. Paveldėjo sostą medžioklėje žuvus broliui Vilhelmui II Rudajam, o kitam broliui Normandijos kunigaikščiui Robertui nespėjus grįžti iš I kryžiaus žygio. Valdymo pradžioje panaikino nenuolatinius mokesčius, Bažnyčios pajamų konfiskavimą, kitas sunkesnes pirmtako įvestas prievoles, vedė anglosaksų kilmės Škotijos princesę Matildą, atšaukė iš tremties Canterbury arkivyskupą Anzelmą (grįžo 1100; 1163 paskelbtas šventuoju) – taip patraukė daugelį Anglijos gyventojų.
Kunigaikštis Robertas atsisakė ketinimo kariauti su Henriku I (mainais gavo šio žemes Normandijoje). 1106 Tinchebrai mūšyje (prie Vire’o, Normandija) sumušė kunigaikščio Roberto kariuomenę, vėliau numalšino Normandijos diduomenę. Valstybės viduje siekė išlaikyti karaliaus valdžiai paklusnią Bažnyčią. Henrikas I sustiprino centrinę administraciją, jo paskelbtas įstatymų kodeksas (Leges Henrici Primi) įtvirtino daug normų, išlikusių iš anglosaksų teisės. Henrikas I nesuteikė dukteriai sosto įpėdinei Matildai pakankamai pilių ir žemių, kad ji galėtų apginti palikimą (po jo mirties kilo pilietinis karas tarp Matildos ir kito pretendento – Normandijos kunigaikščio Stepono).
2271