Heñrikas II Šventàsis (Heinrich II der Heillige) 973 03 06Bad Abbach (Bavarija) 1024 07 13Pfalz Grone (prie Göttingeno, Saksonija; palaidotas Bambergo katedroje), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1014–24), Vokietijos karalius (1002–24), Bavarijos kunigaikštis (995–1005 kaip Henrikas IV). Paskutinis iš Liudolfingų dinastijos. Mirus Otonui III tapo karaliumi daugiausia Mainzo arkivyskupo pastangomis; jo kandidatūrai priešinosi Vokietijos diduomenė. 1003–18 veržėsi į Lenkiją. Laikotarpiais tarp karų rytuose žygiavo į Italiją: 1004 numalšino savo priešininkus Lombardijoje, per 1014 žygį į Romą gavo imperatoriaus titulą, padėjo popiežiui Benediktui VIII kovoti su Bizantija Apeninų pusiasalio pietuose. Tramdydamas pasaulietinių kunigaikščių savarankiškumą rėmėsi abatais ir vyskupais; šie tapo teritorijų valdytojais, atskaitingais karaliui. 1012 įsteigė Bambergo vyskupiją, kuri virto vienu vidurinių amžių Vokietijos meno ir kultūros centrų.
Henrikas II soste (Henriko II sakramentarijaus (apie 1002-1014 sudarytas Regensburge) miniatiūra, Bavarijos valstybinė biblioteka Miunchene)