Heñrikas VII (Heinrich VII) apie 1275 1313 08 24Buonconvento (prie Sienos), Vokietijos karalius (1308–13), Šventosios Romos imperijos imperatorius (1312–13). Liuksemburgo kunigaikštis (1288–1313). Jono Liuksemburgo tėvas. Išrinktas karaliumi dėl brolio Triero arkivyskupo ir kitų kurfiustų dvasininkų paramos. 1310 pabaigoje išžygiavo į Italiją karūnuotis imperatoriumi; buvo entuziastingai sutiktas gibelinų (tarp jų Dante’s), jam pakluso Pjemonto ir Lombardijos miestai. Florencijai ir jos sąjungininkams gvelfams (imperijos priešininkams) Toskanoje ir Romanijoje užtvėrus kelią, jūra nuplaukė į Romą. 1312 įžengė į Romą ir popiežiaus paskirtų kardinolų karūnuotas imperatoriumi (pirmoji imperatoriaus karūnacija nuo Frydricho II laikų). Mirė nuo šiltinės per 1313 žygį prieš Neapolio karalių.
Henrikas VII žygiuoja į Romą (Balduino Tryriečio kodekso, apie 1340, iliustracija; Centrinis žemės archyvas Koblenze)
-Henrikas Liuksemburgietis; -Henrikas Liuksemburgas