Henriko II stilius

Heñriko II stlius, Prancūzijos brandžiojo renesanso dailė ir architektūra, kurta Henriko II valdymo laikotarpiu (1547–59) ir vėliau (valdant Henrikui III, 1575–88, Henrikui IV, 1589–1610).

Būdinga prancūzų vėlyvosios gotikos, italų brandžiojo renesanso ir manierizmo formų derinys. Ryški Fontainebleau mokyklos įtaka. Ypač reiškėsi interjeruose ir taikomojoje dailėje. Patalpos puoštos gausiais stiuko lipdiniais rėminta sienų tapyba, drožinėta buazerija. Riešutmedžio, kartais raudonmedžio baldai racionalių formų, puošti drožinėtų architektūrinių detalių (arkų, piliastrų),arabeskų, girliandų, hermų motyvais. Plėtotas Saint-Porchaire’o fajansas, B. Palissy keramika, Limoges’o emalis, išsiskyrė Fontainebleau ir Paryžiaus audimo manufaktūrų gobelenai. Henriko II stilius reiškėsi ir reprodukcinėje grafikoje, medalininkystėje.

Ancy‑le‑Francʼo rūmai prie Tonnerre’o (Yonne’o departamentas, 1550, architektas S. Serlio)

Architektūrai būdinga aukšti stogai su mansardomis, kaminais ir smailėmis, fasaduose – orderio elementai, skulptūros. Žymiausi Henriko II stiliaus pastatai: Ancy‑le‑Francʼo rūmai prie Tonnerre’o (Yonne’o departamentas, 1550, architektas S. Serlio), Tuileries rūmai Paryžiuje (pradėti 1564, architektas Ph. Delorme’as, vėliau rekonstruoti, išplėsti), Luvro rūmų Kvadratinio kiemo pietvakarinė dalis (1549–74, architektas P. Lescot, skulptorius J. Goujonas). Žymesni Henriko II stiliaus kūrėjai: J. Ducerceau, J. Goujonas, G. Pilonas, G. B. Rosso, F. Primaticcio.

2972