Cavendish Henry (Henris Kãvendišas) 1731 10 10Nica 1810 02 24Londonas, anglų chemikas ir fizikas. Londono karališkosios draugijos narys (1760).
Išsilavinimas
Studijavo Peterhouse College Kembridžo universitete.
Mokslinė veikla ir atradimai
Svarbiausi chemijos darbai iš dujų tyrimo. Atrado vandenilį, kurį pavadino nedegiu oru, anglies dioksidą, išmatavo jų tankį. Suskaidęs orą į deguonį ir azotą nustatė, kad liko neaiškių dujų – tai buvo argonas (kitos inertinės dujos buvo atrastos tik po 100 metų). 1784–85 atrado, kad vanduo nėra vieninė medžiaga (elementas), bet cheminis junginys. 1785 pagamino azoto rūgštį. Degindamas vandenilį ore nustatė, kad gauta medžiaga yra vanduo. Svarbiausi fizikos darbai – elektros, gravitacijos, šilumos prigimties tyrimai. Dar 1771 netiesioginiu bandymu nustatė, kad elektrinės sąveikos jėga atvirkščiai proporcinga atstumo tarp elektros krūvių kvadratui, bet to rezultato nepaskelbė (1785 šį krūvių elektrinės sąveikos dėsnį tiesioginiais bandymais atrado Ch. A. de Coulomb’as). Pradėjo vartoti elektrinės talpos sąvoką, nustatė kai kurių medžiagų dielektrinę skvarbą.
Henry Cavendish (iliustracija iš knygos The Life of the Hon. Henry Cavendish, 1851)
1798 sukamosiomis svarstyklėmis išmatavo dviejų nedidelių sferų tarpusavio traukos jėgą (patvirtino visuotinės traukos dėsnį), apskaičiavo gravitacijos konstantą, Žemės masę ir vidutinį tankį (5,18 g/cm3).
Atminimo įamžinimas
H. Cavendisho vardu pavadintas asteroidas nr. 12 727, krateris Mėnulyje.