Parland Henry Georg William (Henris Georgas Viljamas Párlandas) 1908 07 29Vyborg 1930 11 10Kaunas, Suomijos švedų rašytojas. O. P. Parlando ir R. T. F. Parlando brolis. Nuo 1927 studijavo teisę Helsinkio universitete. Priklausė Suomijos švedų modernistų rašytojų draugijai. Bendradarbiavo modernistų literatūriniame laikraštyje Quosego. Pasižymėjo bohemišku gyvenimu. Nuo 1929 gegužės gyveno Kaune, pas motinos brolį V. Sezemaną. Jis supažindino H. G. W. Parlandą su Lietuvos inteligentais ir menininkais, skatino kurti. Dirbo Švedijos konsulate sekretoriumi. Bendradarbiavo lietuvių kultūrinėje spaudoje (Naujajame žodyje, Vaire, Trečiame fronte), itin domėjosi ekspresionistiniu Kauno žydų teatru. Lietuvoje praleisti metai laikomi kūrybingiausiu ir meniniu požiūriu kokybiškiausiu laikotarpiu H. G. W. Parlando gyvenime. Kūrybos pagrindinė tema – modernus miestiečių gyvenimas, ryšku urbanistiniai motyvai, fragmentiškumas. Būdinga ekspresionizmo poetika, reiškiamas nusivylimas pasauliu, pesimizmas, ironija, yra žmogaus egzistencinės situacijos apmąstymų, estetizuotų buities smulkmenų aprašymų, sąsajų su M. Prousto romanų stilistika. Straipsniuose, esė yra gyvenamojo laikotarpio Kauno kultūrinių, politinių (pvz., pasikėsinimo į A. Voldemarą) realijų. Jo kūrybai įtakos turėjo Suomijos švedų poetas modernistas G. Björlingas (1887–1960), rusų futuristai (ypač V. Majakovskis). H. G. W. Parlandas itin vertino nuoseklų, motyvuotą estetinį suvokimą, tinkantį moderniajam menui. Sukūrė poezijos (eilėraščių rinkinys Idealo realizacija / Idealrealisation 1929, būdinga dadaizmo ir siurrealizmo poetika, ironija), novelių, esė, feljetonų. Romanas Skiautė: Spausdinimas Velox popieriuje (Sönder: Velox-paperille vedostamisesta, nebaigtas, lietuvių kalba pavadinimu Sudužo: apie „Velox“ fotopopieriaus ryškinimą 2011) laikomas vienu žymiausių suomių modernizmo literatūros kūrinių. Romano paantraštė nurodo itin svarbią fotografavimo temą (fotonuotrauka suvokiama kaip atminties emblema), jame kuriama fikcija, neapibrėžtumas, sąmoningai nesiekiama sukurti miesto realistinio vaizdo. Miestas šiame romane – erdvė be istorijos, kurioje svarbi tik dabarties akimirka, žmogus, atplėštas nuo savo šaknų, yra absoliučiai vienišas besikeičiančiame pasaulyje, kuriame sẽnos tapatybės garantijos neegzistuoja. 1932 išleista tekstų rinktinė Atspindžiai (Återsken). Joje pirmą kartą paskelbtas romanas Skiautė (perdirbtas, išbraukta autobiografine laikyta medžiaga; 1987 romanas išleistas Švedijoje, t. p. perdirbtas, Suomijos švedų kalbos žodžiai ir frazės pakeistos švediškomis, kai kurios vietos sušvelnintos). Pilniausia, komentuota O. P. Parlando, romano redakcija yra H. G. W. Parlando rinktinių raštų antrajame tome Didžioji diena po to (Den stora Dagenefter 1966), čia publikuotos ir visos jo novelės. Rinktinių raštų pirmajame tome Hamletas tai pasakė gražiau (Hamlet sade det vackrare 1964) paskelbta H. G. W. Parlando poezija, trečiajame – Nieko daugiau nesakyk (Säginteannat 1970) – esė ir feljetonai.
H. G. W. Parlandas buvo palaidotas Kaune, Karmelitų kapinėse, vėliau paverstose Ramybės parku. Kapas neišlikęs. Lietuvių kalba 2004 dar išleista H. G. W. Parlando kūrybos knyga Pavasaris Kaune: Eilėraščiai, straipsniai, laiškai.
1012