Henry Sidgwick

Henry Sidgwick

Sidgwick Henry (Henris Sdžvikas) 1838 05 31Skipton (prie Bradfordo) 1900 08 28Kembridžas, anglų filosofas. Utilitarizmo atstovas.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1855–59 studijavo Kembridžo universitete. 1859–1900 jame dėstė; profesorius (1858).

Patirta įtaka

Jam turėjo įtakos J. S. Millis, J. Benthamas.

Tyrimų sritys

Nagrinėjo etikos, politikos, politinės ekonomijos klausimus.

Idėjos

Etika, H. Sidgwicko požiūriu, turi tirti, koks elgesys yra privalomas ir teisingas. Pasak jo, yra trys svarbiausios žmogaus elgesio priežastys: laimė, pranašumo (arba tobulumo) siekis ir pareiga. Šios priežastys atitinka tinkamo elgesio tyrimo pagrindinius metodus – hedonizmą, utilitarizmą ir intuityvizmą. Manė, kad pagrindiniai moralės principai yra teisingumas (visiems vienodas bendrų dorovės taisyklių taikymas), išmintingumas (esamo gėrio atsisakymas didesnio gėrio ateityje naudai), protinga savimeilė ir palankumas kitam (nedera be pakankamo pagrindo siekti gėrio, kuris gali būti didesnis gėris kitam). Šios tiesos yra visiems akivaizdžios ir intuityviai suvokiamos, jų neįmanoma empiriškai pagrįsti.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Utilitarizmas (Utilitarianism 1873), Politinės ekonomijos principai (Principles of Political Economy 1883), Politikos pagrindai (The Elements of Politics 1891), Etikos metodai (The Methods of Ethics 1874).