Elzenberg Henryk (Henrykas Èlzenbergas) 1887 09 18Varšuva 1967 04 06Varšuva, lenkų filosofas. Habil. dr. (1921).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Studijavo Šveicarijoje, 1909 baigė Paryžiaus universitetą. 1914–15 dalyvavo Pirmajame pasauliniame (Lenkų legiono gretose), 1920 – Lenkijos–Sovietų Rusijos kare. 1922–36 dėstė Varšuvos, 1936–39 – Vilniaus universitete. 1946–60 Torunės universiteto profesorius; 1950–56 dėl politinių pažiūrų uždrausta dėstyti.
Tyrimų sritys ir idėjos
Tyrė etiką, estetiką, vertybių teoriją (ją skyrė nuo ontologijos). Kritikavo Lvovo ir Varšuvos mokyklos racionalizmą, etikoje neigė hedonistines, utilitaristines, reliatyvistines nuostatas. Vertybių teorijoje rėmėsi krikščionybės, hinduizmo, budizmo etika. Svarbiausia etine vertybe laikė kultūrą. Analizavo žmogų kaip kultūros kūrėją ir vartotoją. Nagrinėjo gėrio ir grožio santykio klausimą, pabrėžė etikos ir dorovinės atsakomybės svarbą meninėje kūryboje. Lygino pacifizmo nuostatas ir M. K. Gandhi plėtotą ahimsos sampratą, pabrėžė pastarosios privalumus.
Henryk Elzenberg
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Leibnizo metafizikos pagrindai (Podstawy metafizyki Leibniza 1917), Rūpestis dėl būties (Kłopot z istnieniem 1963), Vertybės ir žmogus (Wartość i człowiek 1966), Bandymai bendrauti (Próby kontaktu 1966), Paveldėtos idėjos (Dziedzictwo idei, išleista 1999), Estetikos raštai (Pisma estetyczne, išleista 1999), Etikos raštai (Pisma etyczne, išleista 2001), Aksiologijos raštai (Pisma aksjologiczne, išleista 2002).