Henryk Siemiradzki
Siemiradzki Henryk (Henrykas Semirãdzkis) 1843 10 24Novobelgorod (dabar Pečenihai, Charkovo sritis) 1902 08 23Strzałków (Lodzės vaivadija), lenkų tapytojas. Akademizmo atstovas. Paryžiaus, Berlyno, Turino, Stokholmo, Šv. Luko akademijų narys. 1870 baigęs Peterburgo dailės akademiją gavo stipendiją tobulintis užsienyje; iki 1871 mokėsi pas K. T. von Piloty Miunchene, 1872 lankėsi Venecijoje, Florencijoje, Neapolyje, Romoje.
Kūryba
Tapė monumentalius, teatrališkus paveikslus su antikos, ankstyvųjų krikščionių gyvenimo siužetais: Kristus ir paleistuvė (1873), Nerono deglai (1876), Šokis tarp kardų (1879), Krikščionių Dirkė (1897). Kūryboje vyrauja dramatizmas, patosas, t. p. dekoratyvios detalės, atsispindi H. Siemiradzkio domėjimasis senovės Graikijos ir Romos menu bei kultūra. Sukūrė intymių buitinio žanro paveikslų su Italijos peizažais, senovės Romos vaizdais (Talismanas 1881, Romos idilija – žvejyba 1885), portretų (Čigonė 1877, Dailininko motinos portretas 1887). Tapė tradicinius religinius paveikslus Romos, Krokuvos, Varšuvos bažnyčioms. Suprojektavo J. Słowackio teatro Krokuvoje (1894) ir Miesto teatro Lvove (1900) scenos uždangas.
H. Siemiradzki. Nerono deglai (aliejus, 1876, Krokuvos nacionalinis muziejus)