heparnas (gr. hēpar – kepenys), mukopolisacharidas, sudarytas iš gliukozamino ir gliukurono rūgšties sulfodarinių. Heparino savybės priklauso nuo molekulės formos ir dydžio. Organizme sintetinamas ir kaupiasi visų organų putliosiose ląstelėse, ypač daug jo kepenyse, žarnyno sienelėje ir plaučiuose. Putliosioms ląstelėms suirus heparinas patenka į audinių skystį ir kraują. Heparinas tiesiogiai ir per antitrombiną III sutrikdo visas kraujo krešėjimo fazes, lėtina krešėjimo laiką, slopina trombų susidarymą venose ir arterijose, skatina fibrino (t. p. ir trombų) tirpimą, slopina trombocitų sulipimą, didina kraujagyslių sienelių pralaidumą, atpalaiduoja kraujo lipidus skaidančius fermentus (skaidrina plazmą), mažina uždegimą, slopina histamino sukeltus efektus (antialerginis poveikis). Heparinas vartojamas miokardo infarktui, arterijų ir venų trombozei bei embolijai gydyti, jų profilaktikai. Aprašytas 1918, nuo 1937 naudojamas gydymui.
2082