Herakleitas

Herakletas, Herakleitas Efesietis (Hērakleitos Ephesos) apie 544 pr. Kr.Efesas apie 480 pr. Kr.?, senovės graikų filosofas.

Gyvenimo faktai

Apie Herakleito gyvenimą žinoma nedaug. Kilęs iš aristokratų giminės. Minią laikė neišmintinga, todėl priešinosi demokratinėms reformoms. Manoma, kad politiniame gyvenime nedalyvavo, krašto valdymo teisę perdavė jaunesniajam broliui.

Filosofijos bruožai

Jo pažiūros perpasakotos vėlesnių graikų filosofų veikaluose. Nėra tiksliai žinoma, ar Herakleito mintys yra vientiso rašytinio veikalo Apie prigimtį fragmentai (lietuvišku pavadinimu Apie gamtą 1977), ar žodine tradicija perdavinėti posakiai. Herakleitas teigė nuolatinę visų daiktų kaitą ir viską tvarkantį protingumą logą; ši sąvoka sutvirtino vakarietiško racionalumo tradiciją. Platonas dialoge Kratilas Herakleito filosofinę poziciją išreiškia žodžiais viskas teka. Aristotelis jį laikė vienu filosofų, keliančių pirminio prado (juo laikė ugnį) klausimą. Herakleitas teikė reikšmės minties kalbinei išraiškai – sąskambiams ir ritmui. Stiliui būdingos dviprasmiškos arba prasmės asociacijas keliančios formuluotės; dėl jų glaustumo ir minties mįslingumo Herakleitas buvo pramintas Tamsiuoju.

Herakleitas

Dialektika

Herakleito filosofijoje įžvelgiama (G. W. F. Hegelis ir F. Hölderlinas) mokymas apie visa ko tapsmą ir baigtį; filosofijos pagrindu dažniausiai laikomas priešybių sutapimas, dėl to jis vadinamas vienu pirmųjų dialektikų.

Reikšmingumas

Šiuolaikinėje filosofijoje jo palikimu ypač domisi egzistencinės ir fenomenologinės krypties filosofai.

Atminimo įamžinimas

1935 Herakleito vardu pavadintas krateris Mėnulyje, 1988 – asteroidas nr. 5204.

Heraklitas

R: Herakleitas Fragmentai Vilnius 1995.

2385