Herakleòpolis, Didỹsis Herakleòpolis (gr. Hērakleopolis Megalē, lot. Herakleopolis Magna), senovės Egipto miestas, buvęs netoli dabartinio al Fajumo. Aukštutinio Egipto 20‑ojo nomo sostinė; egiptiečių buvo vadinamas Hat-Nen-Nisutu. Manoma, įkurtas prieš 2970 pr. Kr.. Suklestėjo trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje, buvo IX, X ir XXII (libiškosios) Egipto dinastijų valdovų rezidencija. Varžėsi dėl įtakos su Tėbais. 2055–1650 pr. Kr. tapo žmogaus kūną ir avino galvą turinčio dievo Herišefo kulto centru. Nuo 4 a. pr. Kr. Egiptą valdę graikai Herišefą sutapatino su Herakliu ir miestą pervadino šio garbei (graikiškai Hērakleopolis – Heraklio miestas). Ilgainiui prarado turėtą reikšmę ir sunyko. Dar gyventa romėnų valdymo laikais (30 pr. Kr.–390).
ušebtas, rastas Herakleopolyje (13–12 a. pr. Kr.; Egipto archeologijos Petrie muziejus Londone)
Hat-Nen-Nisut