Herãklis (Hēraklēs), senovės graikų mitų didvyris. Dzeuso ir Tėbų karalienės Alkmenės sūnus.
Heraklis (Lisipo skulptūros Heraklis ilsisi romėnų kopija 1 a., Nacionalinis muziejus Neapolyje)
Tarnaudamas Tirinto ir Mikėnų karaliui Euristėjui, jo liepiamas atliko 12 žygdarbių: užmušė Nemėjos liūtą ir Lernos hidrą, sugavo Kerinėjos stirną ir Erimanto šerną, per vieną dieną išmėžė Augėjo arklides, iššaudė Stimfalo paukščius, sutramdė ir Euristėjui nugabeno Kretos jautį, parvarė Trakijos valdovo Diomedo žmonėmis mintančias kumeles, parvežė amazonių karalienės Hipolitės stebuklingą juostą, parvarė trigalvio milžino Geriono karves, iš nimfų Hesperidžių sodo parnešė 3 auksinius obuolius, atvedė Hado karalystės sargą trigalvį šunį Kerberą. Atliko ir kitų žygdarbių: išlaisvino prie uolos prikaltą Prometėją, dalyvavo dievų ir gigantų mūšyje (gigantomachija). Po mirties dievų priimtas į Olimpą, vedė jaunystės deivę Hebę.
Buvo garbinamas visoje Graikijoje; Sikione, Tėbuose, Kose ir kitur jo garbei buvo švenčiamos Heraklėjų šventės. Buvo vaizduojamas plačiapečiu raumeningu jaunuoliu su lanku ir liūto kailiu. Senovės Romoje buvo žinomas Herkulio vardu. Homero, Sofoklio (Trachinietės), Euripido (Heraklis), Aristofano (Paukščiai), Epicharmo (Busiridas), Pisandro Rodiečio (Heraklėja) kūrinių veikėjas.
Heraklio žygdarbiai (freska, 3 a., Nacionalinis archeologijos muziejus, Madridas)
1825