Simon Herbert Alexander (Herbertas Aleksandras Sáimonas) 1916 06 15Milwaukee 2001 02 09Pittsburgh, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas, psichologas, kompiuterių mokslo specialistas. Žydų kilmės. Daktaras (1943).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
Herbert Alexander Simon
1936 baigė Čikagos universitetą (politikos mokslus). 1936–1938 Čikagos universiteto asistentas tyrėjas, 1943–1949 dėstė jame. 1939–1942 Kalifornijos universiteto (Berkeley) savivaldybių veiklos tyrėjų grupės vadovas. 1942–1949 dėstė Ilinojaus technologijos institute (Čikagoje, 1946–1949 Politikos mokslų katedros vedėjas), 1949–2001 Carnegie-Mellono universitete (Pittsburghe, 1949–1960 Pramonės vadybos fakulteto, 1957–1977 Pramonės administravimo aukštosios mokyklos dekanas); profesorius (1947).
Mokslinė veikla
Analizuodamas organizacinę elgseną ir valdymo sprendimų priėmimo procesus versle ir valstybinėse institucijose, sukūrė sprendimų priėmimo apriboto racionalumo teoriją, pagal kurią įmonės ir kitos ekonominės organizacijos negali pasirinkti geriausių sprendimų, leidžiančių gauti didžiausią įmanomą pelną ar kitokią naudą. Valdymo sprendimus įmonėje dažniausiai priima ne vienas verslininkas, o grupė bendradarbiaujančių vadybininkų, jų galimybes priimti racionalius sprendimus apriboja jų asmeniniai ir socialiniai ryšiai, ateities neapibrėžtumas (padarinių, kuriuos sukels šie sprendimai, tiksliai prognozuoti neįmanoma), pinigų ir laiko sąnaudos, patiriamos renkant informaciją, todėl jie renkasi ne geriausią, o pirmąjį patenkinamą sprendimo variantą, sušvelninantį aštriausias įmonės veiklos problemas.
Aktyviai dalyvavo tobulinant skaičiavimo techniką, vienas pirmųjų ėmė propaguoti Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų visuotinį kompiuterinį raštingumą. Tyrinėjo kognityvinės ir mokslo psichologijos, dirbtinio intelekto, žmonių, jų grupių ir socialinių sistemų elgsenos kompiuterinio modeliavimo problemas.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Administracinė elgsena (Administrative Behavior 1947), Žmogaus modeliai (Models of Man 1957), Organizacijos (Organizations, su Jamesu Marchu, 1958), Žmogiškųjų problemų sprendimas (Human Problem Solving, su Allenu Newelliu, 1972), Apriboto racionalumo modeliai (Models of Bounded Rationality 3 tomai 1982–1997), Protas žmogiškuosiuose reikaluose (Reason in Human Affairs 1983).
Apdovanojimai
Nobelio ekonomikos premija (1978).