Herbert Paul Grice
Grice Herbert Paul (Herbertas Polis Gráisas) 1913 03 13Birmingham (Jungtinė Karalystė) 1988 08 28Berkeley, anglų ir Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas. Britų akademijos (1966), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1983) narys.
Išsilavinimas ir veikla
1935 baigė Oksfordo universitetą, 1936–67 (su pertrauka – per II pasaulinį karą tarnavo Britų karinėse jūrų pajėgose) jame dėstė. Nuo 1967 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, iki 1986 dėstė Kalifornijos universitete Berkeley; profesorius (1975). Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Ramiojo vandenyno pakrantės padalinio, 1974–75). Daugiausia tyrinėjo kalbos filosofijos problemas – reikšmę, kalbinę komunikaciją.
Kalbinė komunikacija
Kalbinę komunikaciją nagrinėjo psichologiniu aspektu, plėtojo komunikacinių intencijų (subjektyvios reikšmės) teoriją. Apibrėžė kalbančiojo komunikacines intencijas. Kalbantysis neparodo adresatui situacijos, apie kurią kalba – adresatas komunikuojamąjį faktą turi atpažinti iš vartojamos kalbinės išraiškos, taip pat atpažinti kalbančiojo intenciją įtikinti jį kurio nors fakto realumu.
Natūralioji ir nenatūralioji reikšmė
H. P. Griceʼas skyrė natūraliąją ir nenatūraliąją reikšmę. Natūralioji reikšmė yra tada, kai asmens intencijos, jam siekiant kuo nors įtikinti kitus, nėra svarbios. Nenatūralioji reikšmė – kai ženklo reikšmė priklauso nuo kalbančiojo komunikacinių intencijų.
Racionalios komunikacijos maksimos
Suformulavo racionalios komunikacijos maksimas. Kiekybės maksima reikalauja, kad kalba būtų informatyvi tiek, kiek būtina siekiant komunikacijos tikslo, bet ne daugiau. Kokybės maksima reikalauja vengti teiginių, kuriuos kalbantysis laiko klaidingais arba neturi pagrindo juos laikyti teisingais. Santykio maksima kelia dalykiškumo, modalumo maksima – aiškumo (kad kalbinis aktas būtų aiškiai atpažįstamas) reikalavimą.
Implikatūros teorija
Kūrė implikatūros teoriją. Implikatūra – tai sakinio semantinio turinio (tai, kas pasakyta) transformavimas į išraiškos reikšmę (tai, kas turima omenyje). Skyrė implikatūros įvairias rūšis, svarbiausios – konvencinė ir šnekamoji (angl. conversational). Pirmoji iš esmės remiasi kalbinėmis konvencijomis, antrajai suvokti reikalingos ir specifinės konkretaus konteksto žinios. Implikatūrą apibrėžti leidžia turimos žinios apie kalbines konvencijas ir racionalios komunikacijos maksimos, padedančios nustatyti komunikacijos pažeidimus.
Įtaka
H. P. Griceʼo idėjos turėjo įtakos kalbos pragmatikos raidai.
Veikalai
Svarbiausi straipsnių rinkiniai: Žodžių ypatybių tyrinėjimai (Studies in the Way of Words, išleista 1989), Vertybės samprata (Conception of Value, išleista 1991), Proto aspektai (Aspects of Reason, išleista 2001).