herbýnai, abėcėline ar kitokia logine seka išdėstytų herbų piešinių arba jų aprašymų rinkiniai. Dažniausiai juose pateikiama informacija apie herbų kilmę ir juos naudojančias gimines, asmenis, valstybės ar socialinius institutus. Atsirado viduriniais amžiais Vakarų Europoje plėtojantis heraldikos menui ir heroldo (atsakingi už riterių turnyrų rengimą, herbo naudojimo teisėtumo priežiūrą, tarpininkavimą dvikovose ir karo lauke, bei kitas, pvz., diplomatines, funkcijas) institutui. Herbynai buvo herbų sisteminimo priemonė, patogi naudotis heroldų praktinėje veikloje ir vėliau tiriant visą heraldikos paplitimo kultūrą. Seniausi žinomi – 12 a. Anglijos ir Prancūzijos heroldų naudoti herbynai (rulonai su herbų piešiniais). Nuo 16 a. imta sudarinėti karalysčių ir kitų didelių teritorijų herbynai, pvz., Juano José Martinenos Ruizo Navaros karalystės herbų knyga (Libro de armería del Reino de Navarra, išleista 1982).
Lietuvos herbynai
Lietuvos istorijai reikšmingas pirmasis herbynas buvo J. Długoszo Garsiosios Lenkijos karalystės herbai (Insignia seu clenodia incliti Regni Poloniae, parašyta 1464–80). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos herbus pirmasis rinko ir aprašė A. Kojalavičius‑Vijūkas knygoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų herbynas (Herbarz rycerstwa Wielkiego Księstwa Litewskiego 1 dalis 1650, 2 dalis 1656). Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikotarpio išsamiausias herbynas – Kaspero Niesieckio Lenkijos Karūna (Korona Polska 4 tomai 1728–43; naujas leidimas 10 tomų 1839–48). Vertingi A. J. F. Bonieckio, J. Wolffo ir 20 a. autorių – Franciszeko Piekosińskio, Józefo Szymańskio kritiški ir dokumentais paremti herbynai. Lietuvos istorijai daug vertingos informacijos yra ir 1797 pradėtame leisti, bet nebaigtame oficialiame Rusijos imperijos bajorų giminių visuotiniame herbyne (Obščij gerbovnik dvorjanskich rodov Rossijskoj imperii (išleista 10 tomų, dar 6 yra rankraščių pavidalo). Be visuotinių, sudarinėti ir siauresnės tematikos herbynai, pvz., Vilniuje išleistas Stanisławo Dziadulewicziaus Lenkijos totorių giminių herbynas (Herbarz rodzin tatarskich w Polsce 1929). 21 a. pradžioje plinta elektroniniai herbynai.