Herman Teirlinck

Teirlinck Herman (Hermanas Terlinkas) 1879 02 24Sint-Jans-Molenbeek (prie Briuselio) 1967 02 04Beersel-Lot (prie Briuselio), Belgijos rašytojas. Rašė olandų kalba. Karališkosios flamandų kalbos ir literatūros akademijos narys (1919). 1897–98 studijavo Briuselio laisvajame ir Gento universitetuose. Vienas žurnalo Vlaanderen (1903–07) steigėjų. 1925–38 dėstė Karališkojoje dailės akademijoje Antverpene. Nuo 1920 karalių Alberto I, Leopoldo III, Bodueno I olandų kalbos mokytojas ir patarėjas meno bei mokslo klausimais. Ankstyvajai kūrybai turėjo įtakos G. Gezelle’so ir prancūzų poezija, impresionizmas (apsakymų rinkinys Saulė / Zon 1906). Svarbiausi romanai – Ponas J. B. Serjanszoonas, mokytojas oratorius (Mijnheer J. B. Serjanszoon, orator didacticus 1908), Dramblio kaulo beždžionėlė (Het ivoren aapje 1909; pirmas miesto romanas Flandrijos literatūroje, ryšku socialinės ir psichologinės prieštaros). Vėliau daugiausia kūrė ekspresionistinių pjesių – Atidėtas filmas (De vertraagde film 1922), Tarnauju (Ik dien 1924), Šarka ir kartuvės (De ekster en de galg 1937). Vėlyvajai kūrybai turėjo įtakos egzistencializmas. Romane Maria Speermalie (1940) nagrinėjama, ar laisvo gyvenimo siekis suderinamas su įgyjama branda, romane Kova su angelu (Het gevecht met de engel 1952) pabrėžiama likimo neišvengiamybė, romanas Autoportretas, arba Atsisveikinimo vakarienė (Zelfportret of Het galgemaal 1955) – žmogaus sąžinės tyrimas. Dar parašė romaną 40 laiškų Rolandei (De 40 brieven aan Rolande 1944).

2952