hermandãdai (isp. hermandad – brolija), ermandãdai, 12–19 a. Ispanijos nekilmingųjų sąjungos. Tikslas – savitarpio pagalba, žmonių ir turto saugumo, kitų teisių ir laisvių, bendros prekybos garantija. Hermandadai atsirado Iberijos pusiasaliolio krikščionių gyvenamose teritorijose. Ilgainiui jie suvienydavo panašaus amato žmones ar net miestus. Nuo 12 a. veikė hermandadų teismai, savisaugos grupės (quadrillas). Kaip politinės sąjungos, hermandadai turėjo ilgalaikės politinės įtakos (ypač 13–14 a. Aragono hermandadai), tapo atsvara valdovo politikai. Krizių arba sosto įpėdinio nepilnametystės laikotarpiu paveikdavo valstybės masto politinius sprendimus. Ekonomine ir politine parama, ginkluotomis pajėgomis 13–15 a. daug prisidėjo prie rekonkistos. Stiprėjant karaliaus valdžiai jų įtaka silpnėjo. Nuo 17 a. hermandadai buvo tik savanoriška krašto apsauga. 1844 jos pagrindu atsirado Pilietinė gvardija (Guardia civil).
396