Fischer Hermann Emil (Hermanas Ėmilis Fšeris) 1852 10 09Euskirchen (Šiaurės Reinas‑Vestfalija) 1919 07 15Berlynas, vokiečių chemikas organikas ir biochemikas. Vienas žymiausių to meto gamtinių organinių junginių tyrinėtojų. Londono karališkosios draugijos narys (1899). Dr. (1874).
Išsilavinimas ir veikla
1874 baigė Strasbūro universitetą ir dirbo jame. Miuncheno (1879–82), Erlangeno (1882–85), Würzburgo (1885–92), Berlyno (nuo 1882) universitetų profesorius. Dalyvavo organizuojant cheminių medžiagų gamybą I pasaulinio karo metu.
Mokslinė veikla ir atradimai
Tyrė angliavandenilius, purinus, baltymus, dažiklius. 1875 susintetino fenilhidraziną, 1882 nustatė purino ir jo grupės alkaloidų sandarą. Iš baltymų išskyrė aminorūgštis, susintetino pirmąjį barbitūratą – veronadį, t. p. kofeiną. 1894 atrado, kad fermentai nevienodai veikia skirtingas molekules (fermentų veiklos specifiškumas). Tirdamas angliavandenilius sukūrė cheminės molekulės projekcijos metodą, kuriame pašalinamos vertikaliosios jungtys (Fischerio cheminė formulė rodo trimatę molekulinę struktūrą dvimačiame paviršiuje, pvz. popieriuje, todėl įmanoma atskirti į dešinę ir į kairę orientuotus D- ir L-izomerus).
Emil Hermann Fischer
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1902).
Mirties aplinkybės
Sirgo depresija (2 jo sūnūs žuvo per I pasaulinį karą). Nusižudė.
Atminimo įamžinimas
Jo vardu pavadintas krateris Mėnulyje. Nuo 1922 Vokietijos chemikų draugija už pasiekimus organinės chemijos srityje teikia H. E. Fischerio vardo medalį.