Muller Hermann Joseph (Hermanas Džozefas Mãleris) 1890 12 21Niujorkas 1967 04 05Indianapolis, Jungtinių Amerikos Valstijų genetikas. Jungtinių Amerikos Valstijų mokslų akademijos narys (1931).
Išsilavinimas ir veikla
1907–11 mokėsi Kolumbijos universitete, 1912–15 ir 1918–20 dėstė jame, 1915–18 – Rice’o institute Houstone. 1920–32 dėstė Teksaso universitete Austine; profesorius (1925). 1934–37 pakviestas N. Vavilovo dirbo SSRS mokslų akademijos Genetikos institute Leningrade ir Maskvoje, 1937–40 – Gyvūnų genetikos institute Edinburge, 1941–45 Amhersto koledže Masačusetso valstijoje, 1945–64 Indianos universitete. Tyrinėdamas vaisinę muselę (Drosophila melanogaster) suformulavo pagrindinius spontaninių mutacijų principus, nustatė, kad dauguma jų yra žalingos organizmui arba recesyvios, įvertino temperatūros (terminio dirgiklio) poveikį genų molekulėms, teigė, kad gyvybės vystymąsi lemia genų struktūra ir evoliucija. 1927 aprašė genų mutacijas ir chromosomų pokyčius, atsirandančius dėl rentgeno spindulių poveikio, vėliau – dėl senėjimo. Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių.
Hermann Joseph Muller
Knygos
Parašė knygas Mendelio paveldėjimo mechanizmas (The Mechanism of Mendelian Heredity 1915 21922, su kitais), Prašvitimas – ateitis biologo akimis (Out of the Night – a Biologist’s View of the Future 1935), Genetika, medicina ir žmogus (Genetics, Medicine and Man 1947, su C. C. Little’iu ir L. H. Snyderiu).
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1946).