Hermann Nitsch

Nitsch Hermann (Hermanas Nčas) 1938 08 29Viena 2022 04 18Mistelbach (Žemutinė Austrija), austrų tapytojas, performansų kūrėjas. Avangardinio judėjimo Vienos akcionizmas įkūrėjas ir žymiausias atstovas.

Išsilavinimas ir veikla

1953–58 studijavo Aukštajame valstybiniame grafikos mokymo ir tyrimų institute (Höhere Graphische Bundes-Lehr- und Versuchsanstalt) Vienoje. Nuo 1993 dėstė tapybą Zalcburgo vasaros akademijoje, nuo 2004 buvo kviestinis profesorius Vienos universitete, Teatro studijų skyriuje. 1995 Austrijos meno ir kultūros ministerija suteikė H. Nitschui garbės profesoriaus vardą.

Kūryba

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu tapė abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi, linko į akcionizmą (Kryžiaus kelio stotys 1960–61, Organinė kraujo tapyba / Blood Organ Painting 1962; akcija), domėjosi religiniu menu ir filosofija (ypač F. Nietszcheʼs), rašė muziką, dramas.

Hermannas Nitschas prie savo kūrinio (© LATGA / Bild‑Kunst, 2020)

Apie 1960 H. Nitschas įkūrė vadinamąjį Orgijų ir misterijų teatrą (Orgien Mysterien Theater). 1962–88 kartu su kitais menininkais ir asistentais atliko apie 100 performansų. Šie kelias dienas trunkantys pasirodymai su užuominomis į įvairias religines tradicijas, senovinius kultus (ypač Dionisijas) priminė teatro spektaklius arba ritualizuotas apeigas; vyksme dalyvaudavo ir žiūrovai. Akcijų metu būdavo aukojami gyvūnai, tapybai panaudojamas jų kraujas, provokuojamos įvairios kūniškos patirtys, sadizmo, mirties euforijos vaizdiniai; efektas sustiprinamas meninėmis priemonėmis, vyksmas paverčiamas didžiulėmis kruvinomis apeigomis ir švente, kolektyvine ekstaze (Šešių dienų žaidimas Prinzendorfo pilyje, 1998). H. Nitschas šioms akcijoms pats kūrė muziką, scenos rekvizitą; menininkas ieškojo religinių ritualų ir kasdienybės pirmapradės jungties, plėtojo Gesamtkunstwerk – totalinio meno kūrinio – idėją.

Šie principai atsispindėjo ir H. Nitscho kuriamose tapybos akcijose – viešuose tapymo seansuose, kurių jis atliko apie 60 įvairių pasaulio muziejų salėse. Seanso metu būdavo spontaniškai tapoma ant kabančių ir ant žemės patiestų drobių, nutapyti kūriniai sujungiami į ciklus (2009 Mistelbacho muziejuje sukurtas 108 didžiaformačių drobių ciklas Spalvų katedra).

Kaip tapymo priemonę H. Nitschas naudojo ir savo kūną (rankų ir pėdų žymės 1983 nutapytų drobių serijoje), įkomponuodavo koliažų su savo paties aptaškytu drabužiu, forma primenančiu Nukryžiuotąjį (Poured Painting with Painterʼs Smock 1989), naudojo eklektiškus drobių junginius (Spalvota išlieta tapyba / Colored Poured Paintings 1989, Fontaninė tapyba / Fountain Paintings 1989–2018). Ciklai monochrominiai, dominuoja simboliškos, religiniams ritualams būdingos spalvos: raudona, juoda, violetinė, žalia, mėlyna; po 2000 H. Nitscho tapyba tapo spalvingesnė, tirštesnės faktūros (geltonos ir baltos spalvos ciklas Prisikėlimas); dažnai pasirenkama centruota, ikoniška kompozicija.

H. Nitscho muziejaus Mistelbache ekspozijos fragmentas

Tapybą pamažu išskleidęs trimatėje erdvėje ir traktuodamas ją kaip veiksmo pėdsaką, H. Nitschas praplėtė abstrakčiosios tapybos sampratą. Dažą ir spalvą jis prilygino veikiančiajai substancijai, suburiančiai veiksmo dalyvius. Tapyba, H. Nitscho požiūriu, išlaisvina nematomus, ekstremalius, pačius intensyviausius tikrovės jutimo aspektus, yra patiriama kaip procesas, nesuvaržyta ekspresija, kurią liudija spontaniški dažo nuvarvėjimai, atvira spalvinės dėmės struktūra (Juodųjų paveikslų ciklas 1990–92). Taip priešinamasi tradicinei, dvimatei, „kūniškajai“ (storo dažo) tapybai, įsivyravusiai po II pasaulinio karo (H. Nitschą įkvėpė J. Mitchell konvulsiška jausminė tapyba). H. Nitscho spontaniškai taškomi, pilami ir liejami dažai išreiškia visa ko tekamumą, tapyba naujai mitologizuojama, tapant tarsi transcenduojami jutimai.

H. Nitscho meninės akcijos susijusios su bet kokio ideologinio spaudimo ignoravimu, laisvės troškimu, o kartu su liberalizmo principų veikimo išbandymu; skandalingiausios jų sulaukė visuomenės pasipiktinimo, prieštaringų vertinimų.

Apipavidalino teatro spektaklių ir operų (J. Massenet Herodiada Vienos valstybiniame operos teatre, 1995, R. Schumanno J. W. Goethe’s „Fausto“ scenos Ciuricho operos teatre, 2007).

Parodos

Dalyvavo tarptautinėje parodoje Documenta (Documenta V 1972 ir Documenta VII 1982). Surengta daug jo kūrybos retrospektyvų visame pasaulyje (Rygoje 2019).

Atminimo įamžinimas

2007 Mistelbache, 2008 Neapolyje įkurti H. Nitscho muziejai, nuo 2009 Vienoje veikia H. Nitscho fondas.

2648