hernhutiẽčiai, „Unitas Fratrum“ (Brólių vienýbė), Morãvijos bróliai, evangelikų denominacija. Viena svarbiausių pietizmo atšakų. Hernhutiečiai pripažįsta M. Liuterio mokymą ir Augsburgo išpažinimą. Teologija paremta kristocentrizmu. Ypač pabrėžiama Viešpaties vakarienė, Jėzaus Kristaus kančios ir žaizdos, asmeninė malda, giedojimas. Rūpinasi bendruomenės gyvenimu, socialine veikla. Brolijai vadovauja renkamas vyskupas, vyresnieji ir diakonai. Jų veikloje dalyvauja pasauliečiai. Suskirstyta į provincijas (pasaulyje yra 19, iš jų 3 Europoje). 2004 buvo apie 1 mln. hernhutiečių; daugiausia buvusių misijų šalyse – Afrikoje (Pietų Afrikos Respublikoje, Tanzanijoje), Šiaurės Amerikoje (Jungtinėse Amerikos Valstijose) ir Centrinėje Amerikoje (Hondūre, Jamaikoje, Nikaragvoje, Suriname).
Hernhutiečiai kilo iš 15 a. Bohemijoje veikusių vokiškai kalbančių Moravijos brolių. Per kontrreformaciją jie buvo priversti emigruoti, rado prieglobstį Saksonijoje, grafo N. L. von Zinzendorfo dvare, pavadino jį Herrnhutu (vokiečių kalba – Viešpaties globa; iš čia pavadinimas). Netoli dvaro 1722 pasistatė gyvenvietę. Nuo 1731 hernhutiečiai leidžia kasmetinius leidinius Lozungai (Losungen) – kiekvienai dienai skirtus iš Biblijos parinktų eilučių rinkinius (Lietuvoje nuo 2002 pavadinimu Gyvenimo palydovas). 1732 pradėjo misijas įvairiose pasaulio šalyse; laikomi šiuolaikinių misijų pradininkais. Turi įmonių, senelių globos namų, mokyklų, vaikų darželių, dirba ligoninėse, socialinėse įstaigose.
473