heròldas (vok. Herold), vidurinių amžių Europos karalių ir didikų rūmų šauklys. Pranešdavo gyventojams apie valdžios potvarkius, taiką, karą, tvarkė riterių turnyrus, šventes. Vadovavo herbų kūrimui ir giminės istorijos rašymui. Vakarų Europos šalyse žinomi nuo 12 amžiaus. 13–14 a. paplito ir Vidurio rytų Europos kraštuose.
Heroldų turėjo 13 a. pradžioje į rytines Baltijos pakrantes atsikraustęs Vokiečių ordinas, pvz., didžiojo magistro heroldu buvo garsus 14 a. kronikininkas Vygandas Marburgietis. 1395 minimas Lenkijos karaliaus Jogailos heroldas Świeszka (pirmasis Lenkijoje žinomas heroldas). 14 a. pabaigoje–15 a. pradžioje heroldų atsirado ir Lietuvoje. Minimi Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto du heroldai: Mikalojus Lučkė ir Jonas (jį istorijos šaltiniai senąja vokiečių kalba vadina Johannes Litherland heroldum).
1412