herpetològija (gr. herpeton – roplys + logos – mokslas), zoologijos šaka, tirianti roplių ir varliagyvių sistematiką, biologiją ir paplitimą. Naudojasi ekologijos, paleontologijos, genetikos tyrimais, teikia duomenų fiziologijai, medicinai, veterinarijai, biofizikai. Svarbiausi metodai: stebėjimo, lyginamasis, eksperimentinis, žymėjimo. Herpetologijos duomenimis naudojamasi žemės ir miškų ūkyje.
Pasaulyje
Roplius ir varliagyvius 18 a. viduryje suklasifikavo C. von Linné. 1818 H. de Blainville’is pirmasis atskyrė varliagyvius nuo roplių. 19 a. antroje pusėje pasaulio roplių ir varliagyvių faunos katalogą sudarė A. E. Brehmas, 20 a. pirmoje pusėje Europos roplių ir varliagyvių faunos katalogą – R. Mertensas ir L. Mülleris (abu Vokietija). Apie SSRS varliagyvius ir roplius moksl. darbų paskelbė A. Nikolskis, L. Lancas, K. Naumovas, S. Švarcas. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje daugiausia tiriamos nykstančios roplių ir varliagyvių rūšys, jų dirbtinis veisimas ir apsauga.
Lietuvoje
Kai kurias roplių ir varliagyvių rūšis 19 a. aprašė R. Ladowskis, S. B. Jundzilas, E. K. Eichvaldas, A. A. A. Plateris, W. Taczanowskis. 1922–30 varliagyvių ir roplių faunos tyrimai daugiausia buvo atliekami Lietuvos universitete, 1930–46 – Vytauto Didžiojo universitete (J. Elisonas, T. Ivanauskas, L. Vailionis). Apie Vilniaus krašto varliagyvius ir roplius mokslinių darbų paskelbė W. Szeliga‑Meżeyewskis (1924), J. Cukerzis (1930). Po II pasaulinio karo kai kuriuos varliagyvių faunos, morfologijos, biologijos tyrimus Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje atliko J. Gaižauskienė, Ekologijos institute – S. Gruodis, Giedrius Trakimas.
L: J. Gaižauskienė Susipažinkite: varliagyviai ir ropliai Vilnius 1981.