heterochrònija (gr. heteros – kitas + chronos – laikas), organų užuomazgų susidarymo laiko ir jų raidos tempo pokytis augalų ir gyvūnų evoliucijoje. Užuomazga gali susidaryti anksčiau arba vėliau, organas vystytis greičiau (akceleracija) arba lėčiau (retardacija); tai priklauso nuo laiko, kada turi pradėti funkcionuoti organas, ir nuo aplinkos, kurioje vyksta organizmo ontogenezė. Heterochronija padeda prisitaikyti organizmui prie aplinkos, svarbi istorinėje rūšių raidoje. Heterochronijos terminą 1866 pasiūlė E. Haeckelis (Vokietija).
-retardacija