hettų architektūrà ir dail
Architektūra
18–16 a. pr. Kr. statyti apskritojo plano miestai, apjuosti dvigubomis akmeninėmis sienomis su bokštais (sostinė – Hatušas, miestai Karchemišas, Samalis, Alaca‑Hüyüko gyvenvietė). Jų planavimui įtakos turėjo kalvotas landšaftas, Egipto, Mesopotamijos valstybių (Šumero, Babilono) architektūros tradicija. Miesto teritoriją sudarė 2 dalys. Ant kalvos viršūnės statyti sakraliniai pastatai ir valdovų rūmai – dažniausiai pilys lygiomis aukštomis sienomis, su gyvenamosiomis patalpomis ir sandėliais, aptvertos mūro sienomis. Kitoje miesto dalyje statyti 2 aukštų mūriniai ir plytiniai plokščiastogiai gyvenamieji namai su dideliais langais, atvirais kiemais. Statyti ir siriški pastatai, kuriuos sudarė portikas, arkadomis sujungtas su kolonų sale.
Dailė
Iš trečio tūkstantmečio prieš Kristų išliko taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių: keramikos (polichromuotos, ornamentuotos statulėlės, dievybių, žvėrių, paukščių formos indai iš Kültepės, Alişario, Alaca‑Hüyüko), meistriškai padarytų metalo (vėliavų kotų antgaliai, juvelyrika) dirbinių. 14–12 a. pr. Kr. sukurta gliptikos kūrinių – subtilios, kruopščios plastikos apvalių ir cilindrinių antspaudų su simboliniais ženklais, hieroglifais.
Hetitų dailės (ypač skulptūros) plėtotė glaudžiai susijusi su architektūros raida. Senosios karalystės laikotarpiu sukurta uolų skulptūrų ir reljefų (kompozicijos iš Jazilikajos su dievų, žynių figūromis, karių procesijomis, 15–13 a. pr. Kr.), stelų. Apvaliosios skulptūros kūriniais (horeljefais ir reljefais) dekoruoti sakralinių pastatų, valdovų rūmų eksterjerai (dažniausiai vaizduotos dievybės, mitologinės būtybės, sfinksai, liūtai, jaučiai), vartai (Alaca‑Hüyüko vartų horeljefai, Liūtų vartų figūros iš Hatušo, dievų – iš Boǧazköy, 15–13 a. pr. Kr.), interjerai (ortostatai – dekoratyvinės plokštės su dievybių, žvėrių, buities, medžioklės vaizdais – iš Hatušo, Samalio miestų, 14–8 a. prieš Kristų). Hetitų skulptūroms būdinga monumentalumas, didinga nuotaika, reljefams – simetriška, statiška kompozicija, aiškių kontūrų giliai įrėžtas piešinys, savita ornamentinės ir realistinės plastikos jungtis.
uolų akmens sfinksas Alaca-Hüyüke, prie Boǧazköy, Turkija (1400–1300 pr. Kr.)
1 a. pr. Kr. imta kurti įvairesnės stilistikos, laisvesnės kompozicijos reljefus su buitiniais vaizdais (reljefai iš Karchemišo, Maraşo, Malatyos, 9 a. pr. Kr.). Plito žiesta, grakščių formų keramika, ištapyta siužetiniais vaizdais, puošta reljefais, glazūruota. Hetitų architektūra ir dailė padarė įtaką Sirijos, senovės Graikijos menui.
ąsotėlis (auksas, Archeologijos muziejus Ankaroje)
917