Heymann Steinthal

Steinthal Heymann (Heimanas Štentalis) 1823 05 16Gröbzig (Saksonija-Anhaltas) 1899 03 14Berlynas, vokiečių kalbininkas, filosofas. 1850 Berlyno universitete baigė filosofiją ir filologiją; šio universiteto profesorius (1863). 1852–55 Paryžiuje studijavo kinų kinų ir literatūrą. Vienas pirmųjų psicholingvistų, tautų psichologijos sampratos kūrėjų. W. von Humboldto mokinys. Iškėlė kalbos svarbą etnopsichologijoje. Kartu su M. Lazarusu įsteigė ir rengė žurnalą Zeitschrift für Völkerpsychologie und Sprachwissenschaft (1859–90), kuriame bandė įrodyti, kad kalbą, religiją, teisę, meną, mokslą, papročius ir kita galima paaiškinti tautos, kaip kolektyvinio proto, valios, jausmų, būdo, temperamento psichologija. Sukūrė onomatopėjinę kalbos kilmės teoriją, kultūros antropologijos pagrindus. Svarbiausi veikalai: Kalbų klasifikacija (Klassification der Sprachen 1850), Kalbos kilmės ir mokslo naujausių problemų ryšys (Der Ursprung der Sprache im Zusammenhang mit den letzten Fragen alles Wissens 1851), Gramatika, logika ir psichologija (Grammatik, Logik und Psychologie 1855), Pagrindinių kalbų struktūros tipų charakteristika (Charakteristik der hauptsächlichen Typen des Sprachbaues 1860), Filologijos, istorijos ir psichologijos tarpusavio ryšiai (Philologie, Geschichte und Psychologie in Ihren gegenseitigen Beziehungen 1864), Rašto raida (Die Entwickelung der Schrift 1852), Bendroji etika (Allgemeine Ethik 1880), Biblija ir religijos filosofija (Zu Bibel und Religionsphilosophie 1890).