hibrdas (lot. hibrida – mišrūnas), organizmas (ląstelė), atsirandantis arba gautas sujungus (susijungus) genetiškai skirtingų organizmų genetinę medžiagą. Dažniausiai susilieja dvi generatyvinės arba suliejamos dvi somatinės (hibridoma) ląstelės. Gamtinėse laisvai besiporuojančių organizmų (panmiksija) populiacijose visi individai yra hibridai, heterozigotiniai pagal daugelį genų, nes jų tėvai t. p. skyrėsi daugeliu genų.
Ankstesnė hibrido sąvoka buvo tapatinama su nevisišku dominavimu (alelinių genų sąveika) kaip kažkuo tarpiniu tarp tėvų. Dabar hibridais vadinami visi dirbtinai sukryžmintų genetinių linijų, veislių, rūšių pirmos, antros, trečios ir kitų kartų ne tik heterozigotiniai palikuoniai, bet ir palikuoniai su naujais genų deriniais (pvz., AAbb arba aaBB, kai tėvų genotipas buvo AABB ir aabb). Galimybė atsirasti naujiems genų deriniams ir heterozigotiškumas sudaro lytinio proceso esmę, kartu ir hibrido atsiradimo pagrindinį būdą. Lytiniu būdu gaunamų hibridų heterozigotiškumas ir nauji genų deriniai susiję su branduolio genetinėmis struktūromis, chromosomomis, genais.
Somatinių ląstelių hibridai, kurie gaunami suliejus (susiliejus) somatines ląsteles ir vadinami cibridais, gali būti heterozigotiniai (vadinami citochetomis) pagal nebranduolines genetines struktūras (mitochondrijos, plastidės, plazmidės ir kita) arba gali derinti, pvz., vienos ląstelės mitochondrijas, kitos ląstelės chloroplastus (plastides), gali būti derinamas svetimas branduolys (branduolių persodinimo būdu) su ląstelės branduoliu ar nebranduolinėmis genetinėmis struktūromis (ląstelių inžinerija). Somatinių ląstelių hibridai gali būti asimetriniai, jie be vieno tėvų chromosomų rinkinio turi dalį kito organizmo chromosomų. Somatinių ląstelių hibridai, t. p. iš nelytinių ląstelių susiliejimo atsiradę grybų hibridai vadinami paraseksualiniais. Grybų, somatinių ląstelių branduoliai gali ir nesusilieti, sudarydami dikarioną, tokie hibridai vadinami dikariotiniais. Genetinių struktūrų persitvarkymas gali vykti įvairiu genetiniu lygmeniu. Genų rekombinacija sukuria vadinamuosius genetinius hibridus ir hibridines jų koduojamų ribonukleorūgščių (RNR) ir baltymų molekules. Chromosomų mutacijos irgi gali būti heterozigotinės būklės, pvz., vienoje chromosomoje yra normali genų seka, kitoje – segmentas iškritęs; tai struktūriniai hibridai.
Savitą grupę sudaro tolimieji, arba genominiai, hibridai. Jie gaunami spontaniškai ar dirbtinai sukryžminus (susikryžminus) skirtingų rūšių ar net genčių organizmus, pvz., arklį ir asilą. Tokie hibridai, jeigu turi po haploidinį abiejų tėvų chromosomų rinkinį (amfihaploidai, alodiploidai), yra sterilūs, jei turi diploidinius abiejų tėvų rinkinius (amfidiploidai, alotetraploidai), – vaisingi. Tolimieji hibridai būna vaisingi ir suliejus dvi skirtingų rūšių ar genčių somatines ląsteles, o vėliau iš hibridinės ląstelės regeneravus visą organizmą. Kai hibridas turi kelis (daugiau negu du) genomus, jis vadinamas poligenominiu. Pagal taksonominius tėvų skirtumus yra linijiniai, tarpveisliniai, tarprūšiniai, tarpgentiniai hibridai. Visi hibridai gali būti natūralūs ir dirbtiniai. Hibridas, pranokęs kiekybiniais požymiais abu tėvus, yra heterozinis.
3163