hibrdas (lot. hibrida – mišrūnas), žodis, kuris, be savo kalbos, turi ir kitų kalbų kilmės nekaitybinių morfemų. Svetimos kilmės morfemos gali būti šaknys (knyg-ýnas, knỹg-ius, knyg-nešỹs, maldã-knyg-ė) arba žodžių darybos afiksai (dainušk-à, kontr-žvalgýba). Hibridas atsiranda dėl kitų kalbų žodžių dalinio morfeminio vertimo (kalkiavimo), vėlesnio skolinių perdirbimo ar naujų žodžių darybos pavartojant anksčiau pasiskolintas morfemas. Užsienio kalbotyroje paplitęs apibrėžimas, kad hibridai esą žodžiai su skirtingų kalbų kilmės morfemomis, lietuvių kalbai ir kitoms panašios (sintetinės) sandaros kalboms netinka, nes yra per platus (apimtų ir visus kaitomų kalbos dalių skolinius).
2701