Hidalgo (Hidálgas), valstija Meksikos vidurinėje dalyje, į šiaurę nuo Meksiko miesto.
Plotas 20 987 km2. 3,05 mln. gyventojų (2019).
Centras – Pachuca (260 900 gyventojų, 2019); kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Tulancingo (105,1), Tizayca (53,9), Huejutla de Reyesas (46,7).
Didumą Hidalgo teritorijos užima Rytų Sierra Madrės kalnagūbrio dalis (didžiausias aukštis 3099 m); pietvakariuose įsiterpia Centrinės Mesos plokščiakalnis.
Per metus iškrinta 400 mm kritulių. Metų vidutinė temperatūra 15 °C. Didžiausia upė – Moctezuma (Pánuco intakas). Los Mormoleso, El Chico nacionaliniai parkai.
Hidalgo – senas kasybos regionas (nuo 16 a.). Kasama auksas, sidabras, cinko ir švino, vario, stibio rūdos (daugiausia netoli Molango), yra klinties, smiltainio telkinių.
Pramonės šakos: lokomotyvų, automobilių, cemento gamyba, naftos perdirbimas, tekstilės, siuvimo pramonė, rūdų sodrinimas, metalų lydymas. Pramonės svarbiausi centrai: Sahagúnas, Tula, Pachuca, Tulancingo. Dailieji amatai (gaminami agavos pluošto audiniai).
Dirbtinai drėkinamose žemėse auginama pašariniai augalai, kukurūzai, kviečiai, ryžiai, pomidorai, pupelės, moliūgai, paprikos, aukštesnėse vietose – kavamedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Ruošiama vertingų medžių rūšių mediena.
Per Hidalgo teritoriją eina Matamoroso–Meksiko plentas.
Istorija
Dabartinio Hidalgo teritorija 9–12 a. priklausė toltekų, 15–16 a. pradžioje actekų valstybėms. 1519–21 užkariavo ispanų konkistadorai.
16 a. kraštas tapo svarbiu kasybos regionu.
Nuo 1824 priklausė Meksiko valstijai. 1869 tapo savarankiška valstija, pavadinta Meksikos nepriklausomybės kovų vieno vadovų M. Hidalgo y Costillos garbei.