hidrãtai, vieninių ar sudėtinių medžiagų ir vandens molekulių asociatai. Gali būti įvairių būsenų. Hidratuose esančios vandens molekulės (hidratinis vanduo) su vieninių medžiagų atomais, oksidų, druskų, rūgščių ir bazių molekulėmis ar jonais yra susietos tarpmolekulinės sąveikos ir elektrostatinės sąveikos jėgomis. Hidratai yra apibrėžtos ir neapibrėžtos sudėties. Apibrėžtos sudėties hidratai, pvz., CuSO4·5H2O, Ba(OH)2·8H2O, Cl2·6H2O, yra kietos kristalinės medžiagos (kristalohidratai), kuriuose chemiškai prijungto vandens kiekis tiksliai žinomas. Dažniausiai nuo 1 iki 12 molekulių. Hidratus gali sudaryti net inertinės dujos (X·6H2O; čia X – Ne, Ar, Kr, Xe, Rn) ir organinių junginių molekulės (C2H5Cl·15H2O) – tokie junginiai vadinami klatratais. Neapibrėžtos sudėties hidratų bendroji formulė A·xH2O; čia x – vandens molekulių skaičius, tenkantis vienai medžiagos A molekulei (pvz., Al2O3·xH2O, SiO2·xH2O, Y(CH3COO)3·xH2O, N2H4·xH2O). Jonai hidratus sudaro elektrolitams tirpstant vandenyje.
9