hidraulinė naudingųjų iškasenų gavyba

hidráulinė naudngųjų škasenų gavýba, hidromechanizacijos būdų taikymas naudingosios iškasenos klodui ardyti ir suardytai uolienai gabenti. Šiuo būdu karjeruose, šachtose ir po vandeniu kasama akmens anglys, durpės, auksas, deimantai, alavo, volframo rūdos, žvyras, smėlis. Pagrindinis hidraulinės naudingųjų iškasenų gavybos įrenginys – hidromonitorius, iš kurio švirkščiama kryptinga vandens srovė. Karjere suardyta uoliena vandens srove nuplaunama pakopos plokštuma arba grioviu į vertikalų kasinį, iš kurio siurbiama grunto siurbliu ir vamzdynais nuplukdoma į reikiamą vietą. Jei reljefas nuolaidus, suardytos uolienos ir vandens mišinys nuteka savaime. Našumas – iki 500 m³/h (didesnis, kai prieš plovimą hidromonitoriumi uoliena suardoma ekskavatoriumi, buldozeriu, išsprogdinama). Vandeniu užlietuose karjeruose naudojami plaukiojantieji įrenginiai, sumontuoti ant pontonų arba plūdžių. Hidrauliniu būdu išgauti naudingąsias iškasenas karjeruose yra 1,5–2,5 karto pigiau, o darbo našumas 2–2,5 karto didesnis negu kasant jas ekskavatoriais. Požeminiuose kasiniuose (hidrošachtose) hidrauliniu būdu daugiausia kasamos akmens anglys. Dažniausiai naudojamas hidrošachtoje surinktas vanduo. Akmens anglys nuo masyvo atskiriamos hidrauliniu, hidromechaniniu būdu, sprogdinant. Našumas 40–60 t/h (akmens anglių). Kasant naudingąsias iškasenas hidrauliniu būdu sunaudojama daug (4–30 m³ vandens/1 m³ iškasenų) vandens ir elektros energijos (5–12 kWh/1 m³ iškasenų). Šiuo būdu naudingosios iškasenos išgaunamos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje ir kitur.