hidrazinas

hidraznas, H₂N–NH₂, azoto ir vandenilio junginys. Bespalvis, ore rūkstantis nemalonaus kvapo skystis. Virimo temperatūra 113,5 °C, tankis 1008 kg/m³. Gerai tirpsta vandenyje, skystame amoniake, etanolyje, blogai – nepoliniuose organiniuose tirpikliuose. Su vandeniu sudaro hidrazino hidratą N₂H₄·H₂O (virimo temperatūra 118,5 °C). Tirpina daugelį neorganinių druskų (pvz., LiCl, CaCl₂, NaNO₃, NaClO₄). Nepatvarus, pagal sąlygas gali skilti į amoniaką ir azotą arba azotą ir vandenilį. Stiprus reduktorius. Reaguodamas su oro deguonimi oksiduojasi į azotą, amoniaką ir vandenį. Silpna bazė – su rūgštimis sudaro hidrazonio druskas, pvz., [N₂H₅]⁺Cl^–, [N₂H₆]²⁺2Cl^–. Gaunamas natrio hipochloritu oksiduojant amoniaką arba karbamidą. Naudojamas organinėje sintezėje, plastikų, gumos, vaistų, insekticidų, sprogstamųjų medžiagų gamyboje, kaip garo katilų korozijos inhibitorius, raketinis kuras (vienas arba sumaišytas su 1,1‑dimetilhidrazinu). Hidrazino mišinys su oru ir deguonimi sprogsta. Hidrazinas nuodingas, dirgina gleivinę, akis ir kvėpavimo takus, pažeidžia centrinę nervų sistemą, kepenis. Ilgalaikio poveikio koncentracijos ribinė vertė 0,1 mg/m³.

3035