hidroenergètika (hidro… + energetika), energetikos šaka, naudojanti hidroenergijos (vandens energijos) išteklius.
Hidroenergetika pasaulyje
Hidroenergija dažniausiai naudojama hidroelektrinėse elektros energijai gaminti.
Hidroelektrinės 21 a. pradžioje pagamino apie 17,2 % visos pasaulio elektros energijos. Daugiausia pagamino Kanada, Kinija, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Hidroelektrinių tiekiama elektros energija yra pigi, nes ją gaminant nenaudojamas kuras. Vandens energijos ištekliai skirstomi į techninius ir ekonominius. Techniniai (įmanomi panaudoti techniškai) sudaro apie 35 %, ekonominiai (juos tikslinga panaudoti ūkiniu požiūriu) – apie 20 % potencinių vandens energijos išteklių. Lietuvoje yra dvi upės (Nemunas ir Neris), kurių vagomis tekančio vandens teorinė galia P didesnė kaip 100 megavatų, 40 upių, kurių P – 1–100 megavatų, kitų upių ir upelių P – mažesnė kaip 1 megavatas. Lietuvos upių (vertinant tik didesnes) techniniai vandens ištekliai – apie 2,65 TWh/m, ekonominiai – 1,50 TWh/m.
Zillergründlio hidroelektrinės užtvanka prie Ziller upės (Austrija)
Istorija
Paprasčiausias hidraulinis variklis, verčiantis upės vandens tėkmės energiją mechanine energija, buvo vandens ratas. 1750 J. A. von Segneris (Vengrija) pagamino pirmąją aktyviąją hidraulinę turbiną. 1827 B. Fourneyronas (Prancūzija) išrado pirmąją reaktyviąją hidraulinę turbiną. L. Euleris (Šveicarija) 1751 išdėstė hidraulinės turbinos teorinius pagrindus.
1
2
3
Hidroenergetika Lietuvoje
vandens malūnas Mosėdyje (1792)
Antalieptės vandens malūnas
Lietuvoje pirmieji hidroenergetikos įrenginiai buvo vandens malūnai; yra žinių buvus vandens malūną prie Danės upės 13 amžiuje. 1841 Lietuvoje buvo 532 vandens jėgainės. Žinoma, kad apie 1900 Sukančiuose (Tiškevičiaus dvare; Tryškių valsčiuje) pirmą kartą Lietuvoje vandens ratas suko generatorių (dinamą). 1910 pastatyta pirmoji hidroelektrinė Anykščiuose, 1919 elektros generatorius įrengtas Ukmergės vandens malūne. 1935 buvo 96 vandens jėgainės, kurių 102 vandens agregatų bendroji instaliuotoji galia – 1432 kilovatai. Po Antrojo pasaulinio karo hidroenergetika intensyviai plėtota: atstatytos ir rekonstruotos senosios hidroelektrinės, statytos naujos. 1959 pastatyta Kauno hidroelektrinė, 1992 – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. 2004 Lietuvoje buvo dvi didžiosios (Kruonio ir Kauno; nuo 2014 Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė) ir daugiau kaip 60 mažųjų hidroelektrinių.
3110
hidroenergija; vandens energija