hidrofzika (gr. hydōr – vanduo + physikē < physis – gamta), geofizikos mokslo šaka, tirianti gamtinių vandenų fizikines savybes bei fizinius procesus, vykstančius vandenyje, lede ir sniege. Hidrofizika nagrinėja vandens molekulinę sudėtį, įvairios būsenos vandens (skysčio, ledo, sniego, garų) fizikines mechanines savybes (tankį, klampą, stangrumą, šilumos ir elektrinį laidumą, radioaktyvumą ir kita), t. p. akustinius, optinius, radiacinius procesus įvairiuose telkiniuose, garavimą iš vandens, sniego, ledo ir sausumos paviršiaus, ledo susidarymą ir tirpsmą bei kitus su faziniais vandens pasikeitimais susijusius procesus, sroves, bangavimą. Hidrofizika skirstoma į jūrų hidrofiziką ir sausumos vandenų hidrofiziką, o pastaroji – į upių, ežerų, pelkių, dirvožemio, požeminio vandens, ledynų, sniego hidrofiziką. Naudoja hidrologijos, okeanologijos, fizikos, matematikos, chemijos metodus.
2795