hidrofonas

hidrofònas (gr. hydōr – vanduo + phōnē – garsas), prietaisas skystyje (vandenyje) sklindantiems akustiniams signalams priimti ir versti juos elektriniais virpesiais ir atvirkščiai. Pagrindinis hidrofono elementas yra elektroakustinis (pjezoelektrinis arba magnetostrikcinis) arba akustooptinis keitiklis, t. p. pirminis signalų stiprintuvas, moduliatorius, kabelis (šviesolaidis) ir kiti įtaisai. Hidrofono jutiklis (taškinis, cilindrinis, membraninis, daugiaelementis) dedamas į metalinį korpusą, kartais jame įtaisomi ir kiti elektroniniai įtaisai. Specialios priemonės laiduoja hidrofono sandarumą ir atsparumą dideliam hidrostatiniam slėgiui. Plačiausiai naudojami hidrofonai su pjezoelektriniu keitikliu, kuriame naudojama polivinilidendifluorido plėvelė. Sukurta hidrofonų su akustooptiniu keitikliu; veikimas grindžiamas akustooptiniais reiškiniais (pvz., šviesos spindulio moduliacija ultragarsu). Tokio tipo hidrofoną, pvz., sudaro optinis modulis, susidedantis iš derinamojo lazerinio diodo, fotodiodo, šviesolaidžio ir jutiklio (polimerinio plonojo sluoksnio Fabry ir Perot interferometro). Naudojami hidroakustiniuose įrenginiuose (hidrolokatoriuose, triukšmo pelengatoriuose, akustinių minų sprogdikliuose), geologiniuose ir biologiniuose jūros tyrimuose, povandeninėje navigacijoje, karyboje, t. p. ultragarsinėje medicinos diagnostikos ir terapijos įrangoje, neardomosios kontrolės prietaisuose, t. p. akustinei emisijai tirti, fotoakustiniam bei Hallo reiškiniui vizualizuoti ir kita.