hidrogeochemija

hidrogeochèmija (gr. hydōr – vanduo + gē – žemė + arab. al‑kimiyā – alchemija), hidrogeologijos šaka. Hidrogeochemija glaudžiai susijusi su geochemija. Tiria požeminio vandens kilmę, cheminę sudėtį ir jos kaitą dėl gamtinio ir antropogeninio poveikio. Hidrogeochemija skirstoma į radiohidrogeochemiją (tiria radioaktyviųjų elementų pasiskirstymą ir migraciją požeminiuose vandenyse), naftos hidrogeochemiją (tiria naftos telkinių ir naftingųjų rajonų požeminių vandenų specifiką), hidrogeocheminę paieškų metodiką (nustato dėsningą cheminių elementų paplitimo požeminiuose vandenyse erdvinį ir genetinį ryšį su mineralų telkiniais), paleohidrogeochemiją (atkuria geologinių epochų hidrogeocheminius procesus, prognozuoja naudingųjų iškasenų telkinius). Naudojami analizinės ir fizikinės chemijos metodai. Hidrogeochemijos tyrimų duomenys svarbūs naudingųjų iškasenų telkinių paieškoms, kurortologijai, požeminių vandenų apsaugai nuo antropogeninės taršos, inžinerinei geologijai įvertinant statinių pamatų ir kitų statybinių konstrukcijų galimą irimą dėl požeminio vandens poveikio. Hidrogeochemija, kaip savarankiška mokslo šaka, susiklostė 20 a. iš hidrochemijos, geochemijos ir hidrogeologijos. Lietuvoje platesnio masto hidrogeochemijos tyrimai pradėti 20 a. 8–9 dešimtmečiais kartografuojant Lietuvos teritorijos požeminio vandens slūgsojimo sąlygas 1:200 000 masteliu, tiriant gėlo ir mineralizuoto vandens cheminę sudėtį. Hidrogeocheminiai tyrimai buvo atliekami ir tiriant Lietuvos teritorijos naftingumą.