hidròidiniai (Hydrozoa), duobagyvių (Coelenterata) tipo bestuburių gyvūnų klasė. Apie 3000 rūšių. Sudaryti iš ektodermos, entodermos ir mezoglėjos. Būdingos dvi gyvybinės formos: medūzos ir polipo. Medūzos formos hidroidiniai judrūs, plinta, dauginasi lytiškai, polipo – sėslūs. Dauguma hidroidinių sudaro kolonijas, turinčias bendrą skeletą ir atrodančias kaip vandens augalų krūmeliai, nedideli medeliai ar paukščių plunksnos. Kolonijos individai iki 1 mm, kai kurių rūšių iki kelių centimetrų dydžio. Jie yra morfologiškai skirtingi ir atlieka tam tikrą funkciją: vieni mitybinę, kiti – reprodukcinę ar apsauginę. Visų kolonijos individų gastralinė ertmė jungiasi su kolonijos šakų ir kamieno ertmėmis. Vieno kolonijos individo sugautas grobis apvirškinamas ir paskirstomas po visą koloniją. Paplitę vandenyje, daugiausia jūrose (gėluosiuose vandenyse gyvena tik polipo formos rūšys). Hidroidiniams būdinga metagenezė. Dauginasi dalijimusi arba pumpuravimu ir lytiškai. Kolonijos reprodukciniai individai formuoja skirtingų lyčių medūzas. Savo sandara nesiskiria nuo polipo, bet turi labai išsivysčiusią mezoglėją. Jos laisvai plaukioja. Vyriško individo spermatozoidai apvaisina moteriško individo kiaušinėlius. Iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto lerva – planulė, kuri plaukioja ir nešiojama vandens srovių. Vėliau planulė nusėda ant substrato ir iš jos išsivysto polipas. Hidroidiniai maitinasi smulkiais vėžiagyviais, žuvų mailiumi, kuriuos paralyžiuoja dilgiosiomis ląstelėmis. Jų kolonijos tankiai apauga jūros dugną, dumblius, moliuskus. Obelia, Serturella gentys sudaro polimorfines kolonijas. Gyvena ir Baltijos jūroje. Obelia turi chitininį skeletą, kuris gaubia bendrą kolonijos kūno ertmę.
1618
-medūza; -polipas; -planulė