hidrolizė

hidrolzė (gr. hydōr – vanduo + lysis – skaidymas), mainų reakcija tarp medžiagos (cheminio junginio) ir vandens. Kiekybiškai apibūdinama hidrolizės konstanta – produktų ir pradinių medžiagų koncentracijų sandaugų santykiu bei hidrolizės laipsniu – hidrolizuotų ir visų esančių tirpale dalelių skaičiaus santykiu. Hidrolizuojasi įvairios medžiagos: druskos, angliavandeniai, baltymai, riebalai ir kitos. Vykstant druskų hidrolizei susidaro rūgštys ir bazės (šarmai); daugeliu atveju ši reakcija yra grįžtamoji. Rūgštis susidaro, kai hidrolizuojasi druska, sudaryta iš silpnos bazės ir stiprios rūgšties (pvz., amonio chloridas NH₄Cl), bazė – hidrolizuojantis druskai, sudarytai iš stiprios bazės ir silpnos rūgšties (pvz., natrio acetatas CH₃COONa). Jei per druskos hidrolizę susidaro mažai tirpi ar laki medžiaga, druska suskyla visiškai; šiuo būdu metalai atskiriami iš mišinio hidrolizuojant jų druskas iki mažai tirpių hidroksidų. Druskų hidrolizė laiduoja buferinių tirpalų buvimą. Organinių medžiagų hidrolizė vyksta esant rūgštims (rūgštinė hidrolizė) arba šarmams (šarminė hidrolizė). Organinių medžiagų hidrolize gaunami alkoholiai, aldehidai, ketonai, karboksirūgštys, rūgštine – augalinių medžiagų (medienos, šiaudų ir kitų) polisacharidai (celiuliozė) paverčiami monosacharidais (gliukoze).

2509