hidrològinės prognòzės, išankstinis moksliškai pagrįstas numatymas procesų, vykstančių upėse, ežeruose, tvenkiniuose. Skirstomos į vandens ir ledo hidrologines prognozes. Vandens hidrologinės prognozės numato potvynio arba poplūdžio vandens didžiausią debitą ar lygį, įvairių laikotarpių vidutinius debitus, potvynio pradžios bei maksimumo datą ir kita, ledo hidrologinės prognozės – užšalimo ir ledolūžio datas, ledo storį. Hidrologinės prognozės būna trumpalaikės (iki 5 parų) ir ilgalaikės (iki kelių mėnesių). Pagal paskirtį būna hidrologinės prognozės hidroenergetikai (numatoma vandens prieteka į hidroelektrinių tvenkinius), vandens transportui (vandens lygis laivuojamose upėse) ir kitiems tikslams.
Pirmuosius sisteminius upės vandens stebėjimus vykdydavo ir pirmąsias hidrologines prognozes darydavo senovės egiptiečiai, nes nuo kasmetinių Nilo potvynių priklausė šalies gerovė (nusėdęs dumblas tręšdavo upės slėnyje buvusius laukus). Vandens lygiui matuoti buvo naudojami nilometrai (specialūs šuliniai su žymėmis ant sienų arba graduotomis kolonomis viduryje, jomis buvo matuojamas upės vandens lygis; vėliau jų konstrukcija tapo sudėtingesnė); žinodami Nilo pasiektą lygį, galėdavo numatyti ar kils ir kada kils potvynis – per žemas vandens lygis pranašavo badą, per aukštas – kitokio pobūdžio katastrofą.
nilometras (raižinys, 1885)
1039
2271